Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėtų, kad NATO šalys gynybai skirtų 5 proc. Ispanijos dienraštis „La Vanguardia“ tai vadina „imperiniu mokesčiu“ ir teigia, kad toks žingsnis padidintų JAV ginklų pardavimus. Europos politikai taip pat atkreipė dėmesį į šį pasiūlymą.
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar prieš tapdamas prezidentu pasiūlė, kad NATO šalys gynybai turėtų skirti 5 proc. nuo BVP. Jis tvirtino, kad „jei turite šalį su įprasta kariuomene, turėtumėte skirti 4 proc. išlaidų, bet jei esate pavojaus zonoje, tuomet turėtų būti 5 proc.“.
Ispanijos žiniasklaida apie D. Trumpo pasiūlymą
Pasiūlymą komentavo ir Europos politikai, ir žiniasklaida. Ispanijos dienraštis „La Vanguardia“ pažymi, kad ankstesnės kadencijos metu D. Trumpas gynybai reikalavo skirti 2 proc. nuo BVP. Taigi, 5 proc. riba būtų nemažas padidinimas. Ispanijai tai reikštų papildomas beveik 40 mlrd. eurų išlaidas per metus. Dienraštis pabrėžia, kad „užtvindyti pasaulį doleriais nebeužtenka“, todėl tikimasi, kad tokiu būdu JAV sumažins savo prekybos deficitą, o didesnės Europos išlaidos paskatintų ją pirkti ginkluotę JAV. Žiniasklaida D. Trumpo pasiūlymą aiškiai vadina „imperiniu mokesčiu“.
Kita vertus, „El Pais“ perspėja, kad Europos šalys turėtų vengti individualių derybų su D. Trumpu, nes gali pralaimėti. Laikraštis primena, kad D. Trumpas neteikia reikšmės tarptautiniams susitarimams, o tai mažina jo patikimumą tokiais klausimais kaip taikos derybos su Rusija.
Pasak „El Pais“, iš D. Trumpo pozicijos naudos gali turėti tik V. Putinas, kuris ją vertina kaip paramą savo veiksmams Ukrainoje. Dienraštis priduria, kad D. Trumpas kartu „skatina Kiniją imtis panašių veiksmų Azijoje“.
Kiek Europa išleidžia gynybai?
Politico primena, kad 5 proc. nuo BVP yra daugiau nei šiuo metu išleidžia bet kuri NATO narė. Arčiausiai šio lygio yra Lenkija, kuri 2024 m. pasiekė 4,12 proc. nuo BVP, o šiemet gynybai nori išleisti 4,7 proc. nuo BVP, tuo tarpu Jungtinės Valstijos pernai išleido 3,4 proc. nuo BVP. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Estija šiemet turėtų išleisti 3,7 proc. nuo BVP, Lietuva – 3,5 proc.
Todėl D. Trumpo pasiūlymai kelia emocijas Europos politikams. Kai kurie atvirai mano, kad D. Trumpo pasiūlymą įgyvendinti nerealu.
Vokietijos, kuri šiuo metu susiduria su biudžeto problemomis, kanclerė buvo atsargi, teigdama, kad Nato šalys „stiprins gynybinius pajėgumus“. Jungtinė Karalystė sieks, kad išlaidos siektų 2,5 proc. nuo BVP, tačiau nenurodė kada. Kita vertus, Čekijos premjeras manė, kad jo šaliai būtų realu per kelerius metus pasiekti 3 proc. tikslą.
Kita vertus, Švedijos užsienio reikalų ministrė savo komentaruose pažymėjo, kad „bendras sutarimas yra toks, kad Švedija turėtų skirti daugiau lėšų gynybai“. -JAV vyriausybės jau seniai ragina Europos šalis didinti išlaidas gynybai ir prisiimti daugiau išlaidų. Mes pritariame šiai nuomonei, – pabrėžė ji.
Nato generalinis sekretorius Markas Rutte yra sakęs, kad nori įtikinti Donaldą Trumpą palengvinti Europos sąjungininkams pirkti karinę įrangą iš JAV. Europa galėtų jos pirkti daugiau, jei nebūtų griežtų JAV eksporto taisyklių, pabrėžė jis ketvirtadienį interviu agentūrai dpa.
Šaltinis: Money.pl
Parašyti komentarą