Europos pareigūnai vengia apibūdinti Rusijos vykdomą sabotažo kampaniją kaip karą, kad nereikėtų imtis atsakomųjų veiksmų. Rusija vis dažniau griebiasi sabotažo Europoje, rengdama vis daugiau atvirų išpuolių prieš Vakarų šalių infrastruktūrą. Tačiau Vakarai griebiasi eufemizmų ir bijo tiesiogiai pripažinti, kad V. Putino veiksmai iš tikrųjų yra atviras karas. Škotijos Sent Endriuso universiteto strateginių studijų profesorius Phillipsas Paysonas O’Brienas apie tai rašo „The Atlantic“ straipsnyje.
Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį buvo nutrauktas Estiją ir Suomiją jungiantis povandeninis elektros kabelis „Estlink 2“. Netrukus po „Estlink 2“ sabotažo Suomijos valdžios institucijos konfiskavo iš Sankt Peterburgo (Rusija) į Egiptą plaukusį naftos tanklaivį „Eagle S“, kuriame buvo sumontuota pažangi stebėjimo įranga. Suomijos valdžios institucijos padarė išvadą, kad bandydamas nutraukti „Estlink 2“ liniją „Eagle S“ inkarą Baltijos jūros dugnu tempė „dešimtis kilometrų“.
„Akivaizdu, kad elektros linijos nutraukimas yra ne tokia atvira agresijos forma kaip visavertė invazija, kurią V. Putinas pradėjo Ukrainoje. Tačiau bendra tema yra ta, kad Rusija naudoja jėgą, siekdama pakenkti pripažintos šalies nepriklausomybei ir jos gebėjimui pasipriešinti“, – sako ekspertas.
Europos žemyne yra daug kitų sabotažo atvejų strategiškai svarbiuose objektuose – šaudmenų gamyklose, pagrindinėse geležinkelio linijose – taip pat sandėliuose ir prekybos centruose.
Tyrėjai mano, kad už išpuolių stovi Rusija. Tačiau Europos pareigūnai, atrodo, bijo pripažinti, kas vyksta, ir atsisako vartoti žodį „karas“ Maskvos veiksmams už Ukrainos ribų apibūdinti, sakė ekspertas.
„Skirtingi eufemizmai tarnauja skirtingiems tikslams. Putinas pirmenybę teikia specialiosioms karinėms operacijoms, nes nenori viešai prisipažinti, kad vykdo žiaurų karą prieš ukrainiečius. Daugelis Europoje vengia apibūdinti Rusijos sabotažo kampaniją už Ukrainos ribų kaip karą, nes norėtų nieko nedaryti, kad į tai reaguotų“, – pabrėžia jis.
Tačiau Europos pareigūnams būtų geriau sąžiningai pripažinti tikrovę, rašo O’Brienas:
„Putino agresijos ir D. Trumpo abejingumo derinys turėtų būti proga Europai prisiimti atsakomybę už savo gynybą. Pirmas svarbus žingsnis šio supratimo link – pripažinti tai, kas jau vyksta: karą vadinti karu.“
Šaltinis: Unian
Parašyti komentarą