Klimato kaita yra pasaulinė problema, kuri veikia visus planetos regionus. Tačiau kai kurios vietos šyla daug greičiau nei kitos. Pavyzdžiui, Arkties regionas šyla beveik keturis kartus greičiau nei likusi pasaulio dalis. O Svalbardas, salynas prie Grenlandijos, šyla 7 kartus greičiau nei vidutiniškai. Tai kelia rimtą grėsmę ledynams, kurie dengia didžiąją salyno dalį, rašo „Science Alert“.
Bristolio universiteto mokslininkai atliko tyrimą, siekdami geriau suprasti procesus, vykstančius su Svalbardo ledynais. Jie pasitelkė dirbtinį intelektą, kad išanalizuotų milijonus palydovinių nuotraukų, padarytų per pastaruosius 40 metų. Žurnale „Nature Communications“ paskelbti tyrimo rezultatai sukėlė nerimą: Svalbarde ledynai mažėja neregėtu greičiu.
Svalbardas, salynas prie Grenlandijos, šyla 7 kartus greičiau nei vidutiniškai
Mokslininkai ypatingą dėmesį skyrė ledynams, kurie teka tiesiai į vandenyną. Šių ledynų masė mažėja daugiausia dėl ledkalnių lūžimo – proceso, kai dideli ledo gabalai atitrūksta nuo ledyno ir nukrenta į vandenyną. Ledkalnių lūžimas pagreitina ledo judėjimą ledyno viduje, o tai prisideda prie greitesnio jo tirpimo.
Dirbtinio intelekto dėka mokslininkams pavyko išanalizuoti 149 Svalbardo ledynų pokyčius 1985-2023 m. laikotarpiu. Paaiškėjo, kad 91 % šių ledynų gerokai sumažėjo, netekdami daugiau kaip 800 km² ledo. Didžiausias tirpimo šuolis pastebėtas 2016 m., kai dėl ekstremalaus atšilimo ledynų lūžimo greitis padvigubėjo.
Be to, mokslininkai nustatė, kad dauguma Svalbardo ledynų patiria sezoninius svyravimus: vasarą jie atsitraukia, o žiemą pasistiebia. Taip yra dėl vandenyno temperatūros pokyčių.
Tyrimo rezultatai rodo, kad Svalbardo ledynai yra itin jautrūs klimato kaitai. Tai gali turėti rimtų pasekmių archipelago ekosistemai ir pasauliniam jūros lygiui. Mokslininkai ragina imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir sustabdyti visuotinį atšilimą.
