Nerimą keliantis įspėjimas pasauliui. „Likimo dienos laikrodis“ dabar rodo 89 sekundes iki simbolinio vidurnakčio, o tai reiškia, kad žmonija kaip niekada priartėjo prie pasaulinės katastrofos. Pagrindinė priežastis – didėjanti branduolinė grėsmė. „Aklai eiti dabartiniu keliu yra beprotybės forma“. – Atomo mokslininkų biuletenio (Bulletin of the Atomic Scientists) mokslininkų perspėjimas.
„Likimo dienos“ laikrodis yra visuotinis žmogaus sukeltų pavojų simbolis, o jo rodyklių pasislinkimas yra įspėjamasis signalas. Jį sukūrė mokslininkai iš organizacijos „Bulletin of the Atomic Scientist“, kurią įkūrė Albertas Einšteinas, J. Robertas Oppenheimeris ir amerikiečių mokslininkai, dirbantys prie pirmųjų atominių ginklų.
Iki simbolinio vidurnakčio liko 89 sekundės. Toks „Likimo dienos laikrodžio“ nustatymas yra „įspėjimas visiems pasaulio lyderiams“, – sakė „Bulletin of the Atomic Scientists“ Mokslo ir saugumo tarybos prezidentas Danielis Holzas (Daniel Holz).
„Aklai eiti dabartiniu keliu yra beprotybės forma. Jungtinės Valstijos, Kinija ir Rusija turi kolektyvinę galią sunaikinti civilizaciją. Šioms trims šalims tenka pagrindinė atsakomybė ištraukti pasaulį iš ribos, ir jos gali tai padaryti, jei jų lyderiai rimtai pradės geranoriškas diskusijas apie pasaulines grėsmes.“ – tyrėjų perspėjimas.
Today, the Bulletin’s Science and Security Board sets the #DoomsdayClock at 89 seconds to midnight.
„The world depends on immediate action.”
Read the full statement: https://t.co/PVogFmsMqs pic.twitter.com/vYlLlPSXIC
— Bulletin of the Atomic Scientists (@BulletinAtomic) January 28, 2025
Kas lėmė, kad užuomina pasikeitė?
Pagrindinė priežastis – didėjanti branduolinė grėsmė, ypač prasidėjus karui Ukrainoje. Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad branduolinių ginklų turinčios šalys investuoja didžiulius išteklius į arsenalų plėtrą, o branduolinių ginklų kontrolės procesas žlunga. Kartu jie atkreipia dėmesį, kad, nepaisant akivaizdžių pavojų, veiksmų, kurių imasi visuomenės ir jų lyderiai, nepakanka, kad būtų išvengta katastrofos.
Kokios dar grėsmės minimos?
Klimato kaita, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir prastos prognozės, kaip su jais susidoroti, yra kitos susirūpinimą keliančios priežastys. Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad daugelio šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, politikoje šiems klausimams teikiama mažai dėmesio. Kitos grėsmės – ligos ir naujos technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą kariuomenėje, dėl kurio kyla klausimų dėl robotų gebėjimo priimti svarbius sprendimus.
Šaltinis: onet.pl
Parašyti komentarą