Europos žaliajame plane nustatytas bendras tikslas – iki 2030 m. transporto sektoriuje naudoti bent 29 proc. atsinaujinančiosios energijos (įskaitant skystuosius biodegalus, vandenilį, biometaną, ekologišką elektros energiją ir t. t.), o iki 2050 m. užtikrinti neutralumą klimato atžvilgiu.
Ar mūsų infrastruktūra yra pasirengusi šiam tikslui ir kokios yra neišnaudotos elektromobilių simbiozės su saulės baterijomis galimybės, trumpai apibūdina Mareksas Kļaviņšas, bendrovės „Bonava Latvija“ valdybos pirmininkas, ir Mārtiņš Mālmeisters, Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais direkcijos (CSDD) Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas.
CSDD duomenimis, iki 2024 m. pabaigos Latvijoje bus užregistruota 8650 elektromobilių (8374 lengvieji automobiliai ir 276 N1 sunkvežimiai). „Elektromobilių skaičius kasmet vis didėja, o nuo 2024 m. pradžios jų padaugės 32 proc. Didelių eilių nepastebėjome, todėl įkrovimo punktų skaičius yra optimalus“, – sako Saugaus eismo direkcijos (CSDD) Komunikacijos skyriaus vadovo pavaduotojas Mārtiņš Mālmeisters.
„Mūsų statomų namų gyventojams efektyvaus elektros tinklo naudojimo požiūriu svarbu, kad elektromobilius jų namuose būtų galima įkrauti naktį, kai elektros energijos suvartojimas yra mažiausias. „Bonava Latvija„ plėtojamuose projektuose galima stebėti elektros energijos suvartojimą ir infrastruktūros apkrovą, o automatika prie tinklo prijungtus elektromobilius įkrauna didesne galia, kai elektros energijos suvartojimas yra mažesnis“, – sako „Bonava Latvija“ valdybos pirmininkas Mareksas Kļaviņšas.
Pasak pastatų vystytojo, elektromobilių ir saulės kolektorių simbiozė yra ateities kryptis, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį ir aktyviai dirbti. „Viename įkrautame elektromobilio akumuliatoriuje telpa maždaug šeimos savaitės elektros energijos suvartojimas. Ateityje, jei kas trečia šeima turėtų elektromobilį, atsirastų galimybė subalansuoti elektros tinklą: santykinai „tuščiomis“ nakties valandomis elektromobilio įkrovimas pasiimtų perteklinę energiją, o ryto valandomis, kai visi ruošiasi dienai ir elektros reikia pačiam namui, galima dalį sukauptos energijos atiduoti elektromobiliu. Pavyzdžiui, Suomijoje neseniai sėkmingai įgyvendintas toks bandomasis projektas, kuriame išbandytas mano minėtas naujoviškas sprendimas, ir pasiekta puikių rezultatų. Šis metodas leidžia efektyviau išnaudoti elektros kabelių tinklą ir transformatorines“, – komentuoja Kļaviņš.
„Įkrovimo taškų skaičius turėtų didėti kartu su elektromobilių skaičiaus augimu, ir jau dabar matome, kaip į įkrovimo tinklo plėtrą įsitraukia privatusis sektorius, kurio plėtrą daugiausia lems paklausa ir konkurencija“, – sako Mārtiņš Mālmeisters. Komentuodamas įkrovimo tinklų plėtotojų pareiškimus, jis tikisi, kad netolimoje ateityje įkrovimo tinklų plėtra turės didelį potencialą.
„Šiuo metu mūsų projektuose apie 10 proc. stovėjimo vietų yra įrengta elektromobilių įkrovimo vieta, tačiau, didėjant paklausai, planuojama palaipsniui didinti šį skaičių“, – sako Mareks Kļaviņš. Pastaruosius dvejus metus „Bonava Latvija“ savo būsimus projektus taip pat kryptingai aprūpina saulės baterijų technologija, kuri jau dabar gali padengti visas elektros energijos sąnaudas bendroms namo reikmėms, o ateityje galės reikšmingai prisidėti ir prie elektromobilių įkrovimo taškų įrengimo. „Kartu matome, kad buvome išgirsti ir galimi Ministrų kabineto reglamento LBN 261-15 „Pastatų vidaus elektros instaliacija“ pakeitimai, kurie apribotų galimybę efektyviai naudoti elektromobilių įkrovimo įrenginius, nebus įtraukti.“
Pasak Kļaviņš, pagal iš pradžių numatytus pakeitimus būtų reikalaujama, kad kiekvienas butas (daugiabučio nuosavybė) turėtų atskirą jungtį prie sistemos operatoriaus su visu maksimaliu galios rezervu. Naujosios taisyklės taip pat reikštų, kad, pavyzdžiui, iš saulės kolektorių pagaminta elektra galėtų būti naudojama tik bendrojo naudojimo patalpoms ir teritorijai apšviesti bei įrangai maitinti, taip pat nebūtų galima įrengti išmaniųjų skaitiklių, kurie dinamiškai perduotų duomenis įkrovikliams ir leistų efektyviai subalansuoti elektros energijos suvartojimą ir galią, pavyzdžiui, elektromobiliams įkrauti. Vis dėlto įstatymų leidėjai atsižvelgė į rekomendacijas ir išmaniųjų technologijų diegimui ir efektyviam jungčių pajėgumų naudojimui kliūčių nebus, tačiau bet kuris būsto savininkas galės savo buto elektros jungtį perjungti tiesiogiai sistemos operatoriui.
Papildomos galimybės skatinti susidomėjimą ir spartinti perėjimą prie elektromobilių, kurias įžvelgia kūrėjas, yra tikslingesnė valstybės parama ne tik potencialiems elektromobilių pirkėjams, bet ir įkrovimo taškų daugiabučių namų gyventojams įrengimui. „Jei kiekvienas daugiabučio namo gyventojas galėtų įkrauti savo automobilį naktį, gyventojai būtų atviresni, pavyzdžiui, naudotų elektromobilių pirkimui. Jų rida bus trumpesnė, kaina mažesnė ir bus lengviau pereiti nuo automobilio su vidaus degimo varikliu. Elektromobilių įsigijimo subsidijavimas taip pat padėtų pagerinti automobilių stovėjimo vietų prieinamumą ir protingą elektros energijos naudojimą“, – sako Mareks Kļaviņš. Kartu, pabrėžia jis, turime sekti inovatyvius sprendimus didžiosiose rinkose ir greitai perimti gerąją Latvijos patirtį.
