Paprastoji gyvatžolė šimtmečius buvo vertinama natūraliojoje medicinoje. Jos šaknyse yra vertingų alkaloidų, iš kurių svarbiausias – reserpinas. Gyvatžolė veikia nervų sistemą, padeda mažinti kraujospūdį ir mažina žarnyno lygiųjų raumenų įtampą. Kuo dar padeda gyvatžolė ir kam nereikėtų jos griebtis?
Paprastoji gyvatžolė – kas tai per augalas?
Gyvatžolė (Bistorta), rūgtinių (Polygonaceae) šeimos augalų gentis. Augalas yra daugelio indolo alkaloidų, tokių kaip rezerpinas, ajmalinas ir amalicinas, kurie turi didelę farmakologinę ir biomedicininę reikšmę, šaltinis. Deja, dėl prasto sėklų gyvybingumo, mažo daigumo ir pernelyg intensyvaus naudojimo šis augalas savo natūraliose buveinėse yra nykstantis.
Augalas užauga iki 1 metro aukščio. Ji išaugina stačius šakniastiebius su daugybe šaknų. Stiebai retai šakoti, padengti šviesia žieve. Lapai pailgos elipsės formos, dažniausiai lancetiški, ploni, pliki ir blizgantys, nuo 7 iki 18 cm ilgio. Žiedai, balti arba rausvi, sudaro skėčius.
Gyvatžolė už savo pavadinimą dėkinga XVI a. vokiečių gydytojui ir botanikui daktarui Leonhardui Rauvolfui. Jis keliavo po Indiją, kur tyrinėjo įvairius augalus, tarp jų ir gyvatžolę. Šis augalas buvo pasirinktas tyrinėti dėl ilgų, siaurėjančių šaknų, kurios primena gyvates.
Įdomu tai, kad Indijos politinis lyderis Mahatma Gandis (Mahatma Gandhi) vartojo gyvatžolė. Pasak pranešimų, jis iš jos ruošdavo arbatą, kurią gerdavo vakare, norėdamas atsipalaiduoti po sunkios ir turiningos dienos.
Gyvatžolė – augalinė žaliava
Augalinė žaliava yra šaknis, gaunama iš 3-4 metų amžiaus augalų, surinktų iš natūralių išteklių ir specialiai auginamų. Ištrauktos maždaug 2 cm skersmens šaknys supjaustomos į trumpus 10 cm ilgio gabalėlius ir džiovinamos natūraliomis sąlygomis.
Gyvatžolės veikliosios medžiagos
Gyvatžolės šaknyse yra daugiau kaip 20 įvairių rūšių indolinių alkaloidų (1-2 %).
Vaistiniu požiūriu svarbiausi yra šie:
- reserpinas,
- rescimaminas,
- deserpidinas,
- ajmalinas.
Be to, šaknyse randama fitosterolių, riebalų rūgščių, kalcio ir magnio druskų.
Gyvatžolės poveikis ir vartojimas
Indijoje gyvatžolė žinoma ir vartojama jau tūkstančius metų. Tradiciškai ji vartojama kaip raminamasis vaistas, taip pat hipertenzijai, karščiavimui ir viduriavimui gydyti. Augalas taip pat vertinamas dėl savo savybių nuo gyvatės ir vabzdžių įkandimų. Taip pat įrodyta, kad jis gali būti naudojamas nemigai ir miego sutrikimams gydyti.
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad gyvatžolė veiksmingai malšina migreninius galvos skausmus. Ją vartoję pacientai nurodė, kad labai pagerėjo gyvenimo kokybė ir sumažėjo skausmas. Kito tyrimo metu gyvatžolė buvo vartojama sergantiesiems koronarine širdies liga krūtinės anginai gydyti. Rezultatai parodė, kad ji sumažino krūtinės anginos simptomus ir pratęsė gydomąjį poveikį. Įdomu tai, kad pusės šiame tyrime dalyvavusių pacientų elektrokardiogramos (EKG) rezultatai buvo normalūs, o tai rodo teigiamą gyvatžolės poveikį širdies veiklai.
Tiek miltelių pavidalo žaliava, tiek gyvatžolės ekstraktai, kurių sudėtyje yra alkaloidų mišinio, stipriai veikia centrinę nervų sistemą. Jie veikia palaipsniui mažindami kraujospūdį, plėsdami kraujagysles, mažindami žarnyno įtampą ir bendrai raminamai veikdami organizmą.
Gyvatžolės šalutinis poveikis
Didesnės dozės jautriems asmenims gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, seilių ir skrandžio sulčių perteklių, pykinimą, viduriavimą.
Kontraindikacijos:
- Padidėjęs jautrumas: žmonėms, kurie yra alergiški gyvatžolei ar jos sudedamosioms dalims (pvz., rezerpinui), jos vartoti negalima.
- Depresija: gali sustiprinti depresijos simptomus, todėl šia liga sergantys žmonės turėtų vengti jos vartojimo.
- Pepsinė opaligė: gali padidinti skrandžio rūgšties sekreciją, o tai gali pabloginti opomis sergančių žmonių būklę.
- Bradikardija (sulėtėjęs širdies ritmas): gali dar labiau sulėtinti širdies ritmą, todėl nerekomenduojama gydyti bradikardijos.
- Žemas kraujospūdis: žmonės, kurių kraujospūdis žemas, turėtų vengti gyvatžolės, nes ji gali jį dar labiau sumažinti.
Atminkite: jei norite šią priemonę naudoti, pasitarkite su vaistininku ar šeimos gydytoju.
Šaltinis: zdrowie.interia.pl
Parašyti komentarą