Vištiena laikoma sveika ir lengva mėsa, tačiau ar kiekviena jos dalis yra vienodai vertinga? Krūtinėlė yra populiarus dietos besilaikančių žmonių pasirinkimas, tačiau kitos dalys taip pat turi savo privalumų. Ką daryti su riebiomis dalimis ir oda – kurias verta valgyti, o kurių geriau vengti? Patikrinkite!
Vištiena yra viena populiariausių mėsos rūšių pasaulyje – lengvai virškinama, joje gausu baltymų ir ją galima įvairiai gaminti. Tačiau ne visos jos dalys turi vienodą maistinę vertę. Vienos jų yra puikus baltymų ir vitaminų šaltinis, o kitose yra daugiau riebalų arba sudedamųjų dalių, kurios nebūtinai yra palankios sveikatai.
Ar tikrai krūtinėlė yra geriausias pasirinkimas? Ar kitos dalys taip pat turi privalumų, ar geriau jų vengti? Kurias dalis verta valgyti reguliariai, o kurias geriau riboti? Šiame straipsnyje apžvelgsime skirtingų vištienos dalių maistinę vertę ir sužinosime, kurios iš jų geriausiai tinka jūsų sveikatai ir figūrai.
Vištienos krūtinėlė – klasikinis sveikos mitybos pasirinkimas
Vištienos krūtinėlė yra populiariausias mėsos pasirinkimas, ypač lieknėjimo dietose ir aktyviems žmonėms. Joje nedaug kalorijų ir riebalų, tačiau joje gausu sveikų baltymų, kurie padeda auginti raumenis ir atgauti jėgas.
Ji taip pat yra geras B grupės vitaminų šaltinis, ypač niacino ir B6, kurie palaiko medžiagų apykaitą ir tinkamą nervų sistemos veiklą. Dėl mažo riebalų kiekio krūtinėlė yra lengvai virškinama, todėl ji yra tinkamas pasirinkimas besirūpinantiems sveikata ir virškinimo sistema.
Tačiau dėl nedidelio riebalų kiekio kepdama ji lengvai išsausėja. Kad ji išliktų sultinga, prieš apdorojimą ją reikėtų marinuoti arba ruošti garuose, orkaitėje ar keptuvėje su trupučiu aliejaus.
Šlaunelės ir blauzdos – ar jos mažiau sveikos?
Šlaunelėse ir blauzdelėse yra daugiau riebalų nei vištienos krūtinėlėje, todėl jos yra sultingesnės ir aromatingesnės. Daugelis žmonių vengia šios mėsos, nes nerimauja dėl didesnio jos kaloringumo, tačiau iš tikrųjų ji turi keletą svarbių privalumų.
Joje gausiau geležies ir cinko – mineralų, kurie yra labai svarbūs imunitetui ir tinkamam organizmo funkcionavimui. Joje taip pat yra daugiau kolageno, kuris palaiko sąnarių sveikatą ir odos elastingumą. Dėl didesnio riebalų kiekio šlaunelės suteikia ilgesnį sotumo jausmą ir geriau tinka laikantis mažai angliavandenių turinčių dietų.
Nors ši mėsa suteikia šiek tiek daugiau kalorijų, ji vis tiek yra vertingas baltymų ir maistinių medžiagų šaltinis. Svarbiausia tinkamai paruošti – kepimas, troškinimas ar virimas garuose yra sveikesnės alternatyvos batono kepimui. Su oda jie turi daugiau riebalų ir kolageno, o be jos yra mažiau kaloringi. Tai taip pat geras geležies, kuri palaiko kraujotakos sistemą, šaltinis.
Sparneliai – skanūs, bet ar verta juos valgyti?
Sparneliai yra viena skaniausių vištienos dalių, ypač vertinami dėl traškios odelės ir sultingos mėsos. Tačiau maistinės vertės požiūriu jie nėra geriausias pasirinkimas. Juose yra daugiau riebalų nei krūtinėlėje ir šlaunelėse, o daugiausia kalorijų gaunama būtent iš odos, kurioje gausu sočiųjų riebalų rūgščių.
Nors jie turi baltymų ir kai kurių mineralinių medžiagų, jų kaloringumas labai padidėja, kai jie kepami arba apkepami. Greitojo maisto užkandinėse ir baruose populiarūs sparneliai dažnai kepami dideliuose riebaluose, todėl yra sunkiai virškinami ir mažiau naudingi sveikatai.
Jei norite valgyti sveikesnį sparnelių variantą, geriau juos kepkite orkaitėje be apvalkalo arba kepkite ant grotelių. Taip pat patartina pašalinti dalį odos, kad sumažintumėte riebalų ir kalorijų kiekį, tačiau išsaugotumėte jų skonį ir maistinę vertę.
Vištienos odelė – traški pagunda ar pavojus sveikatai?
Vištienos odelė yra prieštaringai vertinamas produktas. Vieniems ji yra delikatesas, suteikiantis patiekalams skonio ir traškumo, kitiems – nereikalingas riebalų ir kalorijų šaltinis. Joje daugiausia yra riebalų, įskaitant sočiąsias riebalų rūgštis, kurių perteklius turi įtakos cholesterolio kiekiui ir didina širdies ligų riziką.
Nepaisant to, odoje taip pat yra kolageno, kuris palaiko sąnarių sveikatą ir odos elastingumą. Jo poveikis organizmui daugiausia priklauso nuo to, kaip jis paruošiamas. Saikingai kepta ar kepta ant grotelių ji gali būti subalansuotos mitybos dalis, tačiau kepta ar gruzdinta ji praranda didžiąją dalį savo potencialios naudos.
Besirūpinantys savo figūra ir širdies bei kraujagyslių sveikata dažnai nusprendžia nuo vištienos pašalinti odą. Tačiau jei nenorite jos atsisakyti, geriausia rinktis keptą arba virtą versiją, kurioje dėl terminio apdorojimo papildomai nėra riebalų.
Kurių vištienos dalių geriau vengti
Ne visos vištienos dalys yra vienodos maistinės vertės. Kaulai, kremzlės ir oda turi daug kolageno, tačiau jų maistinė vertė priklauso nuo to, kaip jie paruošti. Ilgai verdant sultinį išgaunamos vertingos aminorūgštys, tačiau valgant jas bet kokiu kitu pavidalu mitybos racionas mažai papildytas. Riebalinės dalys, ypač aplink odą ir apatinėje skerdenos dalyje, suteikia daug sočiųjų riebalų rūgščių, kurių perteklius gali padidinti cholesterolio kiekį.
Vištienoje gali būti antibiotikų ir hormonų likučių, jei ji gaunama iš nepatikimų šaltinių. Todėl patartina rinktis vištieną iš ūkių, kuriuose taikomi natūralūs šėrimo metodai, ir vengti riebių, prastos kokybės mėsos gabalų.
Šaltinis: pysznosci.pl
Parašyti komentarą