Degalų pasirinkimas jau daugelį metų yra ginčytinas vairuotojų klausimas. Kiekvienas automobilio savininkas, remdamasis automobilio gamintojo rekomendacijomis, pats sprendžia, kurioje degalinėje piltis degalų ir kokius degalus naudoti.
Benzinas ar dyzelinas: kas geriau?
Benzinas ir dyzelinas jau seniai yra du pagrindiniai automobilių degalai, kurių kiekvienas turi savų privalumų ir trūkumų. Tačiau daugelis vairuotojų renkasi benzininius variklius, nes jie veikia tyliau ir sklandžiau.
Palyginti su dyzeliniais varikliais, benzininiai varikliai pasižymi lankstesniu valdymu, didesniu sūkių dažniu ir dažnai mažesnėmis techninės priežiūros išlaidomis. Be to, benzininiai varikliai paprastai yra ekologiškesni, nes juose išmetama mažiau azoto oksidų ir kietųjų dalelių, o tai svarbu gerinant miestų oro kokybę.
Degalų pasirinkimas: į ką turėtų atsižvelgti vairuotojai?
Apie degalų gamybą sklando daugybė mitų, o kai kurie iš jų turi realų pagrindą. Dažnai teigiama, kad 92 ir 95 benzinas iš tikrųjų „pumpuojamas iš to paties vamzdžio“, todėl nėra prasmės permokėti už aukštesnio oktaninio skaičiaus degalus. Nesigilinant į technines detales, atrodo, kad tai tiesa, tačiau niuansai yra esminiai.
Tobulėjant technologijoms, degalų gamybos procesai nuolat keičiasi, kad atitiktų aplinkosaugos standartus ir šiuolaikinius reikalavimus. Daugelis patyrusių vairuotojų tikriausiai prisimena laikus, kai visur degalinėse buvo pardavinėjami švininiai degalai.
Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad juose esantis švinas labai kenkia aplinkai, todėl daugelyje pasaulio šalių buvo uždrausta naudoti tokį benziną.
Tuo metu švino junginių reikėjo pridėti siekiant padidinti benzino antidetonacines savybes. Gamybos technologijos dar neleido gaminti didelio oktaninio skaičiaus degalų.
Dabar situacija iš esmės pasikeitė, tačiau priedų atsisakyta ne iki galo. Švininiai degalai užleido vietą bešviniams degalams, tačiau tai nereiškia, kad nebėra papildomų priedų.
Dabartiniame kūrimo etape įmanoma gauti benziną, kurio oktaninis skaičius be papildomų priedų siekia 100, tačiau tokių degalų kaina būtų pernelyg didelė. Todėl po pagrindinių perdirbimo procesų – bazinių degalų oktaninis skaičius išlieka 80-85, o to nepakanka šiuolaikiniams varikliams eksploatuoti.
Nors degalų gamybos principai tapo tobulesni, vis dar diskutuojama, ar iš tikrųjų visos benzino rūšys skiriasi viena nuo kitos. Šiame kontekste verta apsvarstyti plačiai paplitusį įsitikinimą, kad 92 ir 95 yra panašūs.
Verta paminėti, kad 92 benzino galima įsigyti ne visose šalyse. Daugelyje pasaulio šalių didžiosios degalų kompanijos jo jau visiškai atsisakė.
Kalbant apie plačiai paplitusią nuomonę, kad 92 ir 95 „išteka iš to paties vamzdžio “, jei kalbame konkrečiai apie gamybos procesą, tai iš tiesų yra tiesa. Šie du degalai yra praktiškai identiški, skiriasi tik oktaninis skaičius, kuris pasiekiamas pridedant priedų. Išimtis – aukščiausios klasės benzinas, kurio sudėtyje yra patobulintos sudėties arba papildomų funkcinių priedų, o oktaninis skaičius yra toks pat.
95 benzine yra didesnė antidetonacinių priedų koncentracija, palyginti su 92 benzinu, todėl jis kainuoja brangiau. Kartu negalima teigti, kad šie du degalai pasižymi vienodomis savybėmis.
Jei automobilio variklis pritaikytas naudoti benziną, kurio oktaninis skaičius ne mažesnis kaip 95, perėjimas prie 92 gali turėti neigiamos įtakos jėgainės veikimui. Ilgainiui tai gali lemti ankstyvą svarbių komponentų nusidėvėjimą ir brangiai kainuojantį remontą.
Šaltinis: dzentlmenis.lv
Grybai rašytojai.pirma pasidomėkit po to rašykit.kas daugiau išmeta Azoto oksidu.dyz.lengvojo auto variklis išmeta 0.034%,o benzinas išmeta0,1%.šaltinis.Robert Bosch Gmbh Dyzelinių variklų valdymo sistemos.