Jos yra patogios, todėl galime keliauti į darbą klausydamiesi mėgstamos muzikos ar įdomaus podkasto. Triukšmą slopinančios ausinės apsaugo mus nuo kasdienio šurmulio, tačiau ar jos saugios? Nebūtinai – mokslininkai įtaria, kad jos gali susilpninti mūsų klausą ir „apnuodyti“ smegenis.
Nors triukšmą slopinančios ausinės daugeliui žmonių kasdien yra nepakeičiamas įrankis, jau vien dėl to, kad muzikos galima klausytis mažesniu garsu ir be kitų sugeriančių garsų, kai kurie ekspertai įtaria, kad nuolatinis triukšmo „atsijojimas“ turi neigiamų pasekmių.
Imperatoriškojo koledžo sveikatos priežiūros sistemos NHS suaugusiųjų audiologijos klinikos klinikinė vadovė Renee Almeida pastebėjo, kad padaugėjo suaugusiųjų, besikreipiančių į kliniką dėl klausos problemų. Juos ištyrus paaiškėjo, kad jų klausa yra gera. Problema yra jų smegenyse, o ne ausyse. Kaip tai įmanoma?
Šiems žmonėms gali būti sunku nustatyti, iš kur sklinda garsas, jie klaidingai interpretuoja jo šaltinį. Ši būklė, vadinama klausos apdorojimo sutrikimu( APD), dažnai diagnozuojama vaikams, rečiau – suaugusiesiems. Todėl tyrėją nustebino staigus šios būklės padažnėjimas tarp suaugusiųjų.
Išanalizavusi galimas priežastis, ji priėjo prie išvados, kad priežastis gali būti plačiai paplitęs triukšmą slopinančių ausinių naudojimas.
Vienas garso šaltinis gali „nutildyti“ smegenis
Kaip „The Guardian“ rašo Renee Almeida, „mūsų smegenys įpratusios vienu metu susidurti su tūkstančiais skirtingų garsų ir visada gebėjo atpažinti, ko verta klausytis, o ko – ne“.
„Jei lauke loja šuo, per sekundės dalį atpažįstu, kad tai – šuns lojimas, ir man tai visai nerūpi. Naudodami triukšmo slopinimo funkciją smegenims pateikiate tik vieną garso šaltinį, nesvarbu, ar tai būtų podkastas, ar muzika. Vieną šaltinį. Smegenims nebereikia rūpintis niekuo kitu“, – priduria jis.
Taigi mūsų smegenys taps tingios, panašiai kaip raumenys silpsta be pratimų. Dėl to gali kilti sunkumų išgaunant kalbą iš juos supančio triukšmo. Kol kas nėra jokių mokslinių įrodymų ar patikimų duomenų, kad triukšmą slopinančios ausinės yra to priežastis. Tačiau ekspertas mano, kad ši problema nusipelno tolesnio dėmesio ir tyrimų, ypač tarp jaunų žmonių.
Pasak Harvey Dillono, Mančesterio universiteto klausos mokslo profesoriaus, prielaida, kad APD gali sukelti triukšmą slopinančios ausinės, kol kas tėra hipotezė, neparemta moksliniais tyrimais.
Profesorius taip pat mano, kad ne triukšmo slopinimo funkcija, o garsi muzika gali pažeisti klausos sistemos neuronus. Jei tai būtų įrodyta, paaiškėtų, kad triukšmo mažinimo funkcija vis dėlto yra būtina, nes ji leidžia klausytis muzikos mažesniu garsu be foninio triukšmo trikdžių.
Tyrėjai sutinka, kad, užuot siūlius atsisakyti triukšmą slopinančių ausinių, reikia išsamesnių šios krypties tyrimų.
Šaltinis: zdrowie.natemat.pl
Parašyti komentarą