Vyrauja nuomonė, kad senėjimas yra sklandus, laipsniškas procesas, kuris prasideda nuo gimimo ir tęsiasi iki pat mirties. Tačiau, remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, paskelbtais žurnale Nature Aging, ši nuomonė gali būti klaidinga. Pasirodo, žmogaus senėjimo procese yra du kritiniai momentai, kai šis procesas smarkiai pagreitėja.
Mokslininkų grupė, vadovaujama genetiko Maiklo Snaiderio (Michael Snyder) iš Stanfordo universiteto, atliko didelės apimties tyrimą, kurio metu kelerius metus stebėjo grupę suaugusiųjų. Tyrimo metu jie nustatė, kad senėjimas nėra vienodas procesas. Žmogaus gyvenime yra du laikotarpiai, kai vyksta staigus senėjimo proceso šuolis: pirmasis – apie 44 metus, antrasis – apie 60 metus.
Šios išvados padarytos išanalizavus didžiulį kiekį biologinių duomenų, įskaitant RNR, baltymų, lipidų ir mikrobiomų mėginius. Tyrėjai nustatė, kad šiais laikotarpiais vyksta reikšmingi organizmo molekulinės sudėties pokyčiai.
Pirmasis senėjimo pikas, 40-ies metų viduryje, susijęs su lipidų, kofeino ir alkoholio apykaitos pokyčiais, taip pat padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir odos bei raumenų funkcijos sutrikimais. Antrasis pikas, 60-ies metų pradžioje, pasižymi angliavandenių ir kofeino apykaitos pokyčiais, padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, imuninės reguliacijos ir inkstų funkcijos pokyčiais.
Įdomu tai, kad pirmasis senėjimo pikas sutampa su moterų menopauze, tačiau tyrimas parodė, kad vyrai šiame amžiuje taip pat patiria panašius pokyčius. Tai leidžia manyti, kad yra ir kitų, bendresnių veiksnių, darančių įtaką senėjimo procesui.
Mokslininkai pabrėžia, kad jų tyrimas yra tik pirmas žingsnis siekiant suprasti sudėtingą senėjimo procesą. Jie planuoja tęsti tyrimą su didesne dalyvių imtimi, kad galėtų toliau tirti šį reiškinį ir nustatyti veiksnius, turinčius įtakos senėjimo greičiui.
Parašyti komentarą