Viena iš svarbiausių savybių, leidžiančių atskirti gerą, tikrą medų nuo falsifikuoto, yra ta, kad jis natūraliai kristalizuojasi. Tačiau kodėl tai vyksta?
Medaus sudėtyje dominuoja cukrūs
Kad suprastumėte medaus kristalizacijos procesą, turite žinoti jo sudėtį. Fiziniu požiūriu medus yra tirštas ir plastiškas skystis, turintis savitą kvapą ir saldų skonį. Jo sudėtyje yra angliavandenių – daugiausia paprastųjų cukrų, vitaminų, mikro- ir makroelementų – tokių kaip geležis, magnis, kobaltas ar manganas ir daug biologiškai aktyvių fermentų.
Medaus sausojoje medžiagoje angliavandeniai, t. y. cukrūs, sudaro net 98-99 proc., o baltymai, fermentai ir aminorūgštys – tik 0,05-1,6 proc.
Kaip kristalizuojasi medus?
Cheminiu požiūriu medus yra vandeninis tirpalas, kurį sudaro net 80 proc. įvairių cukrų, ištirpusių palyginti nedideliame vandens kiekyje.
Subrendusiame meduje, priklausomai nuo jo rūšies, yra nuo 10 iki 20 proc. vandens. Dėl to tirpiklio santykis yra labai nevienodas, todėl susidaro persotintas tirpalas.
Kaip visi prisimename iš chemijos pamokų, persotinti tirpalai nėra labai stabilūs ir po tam tikro laiko vyksta kietųjų dalelių nusodinimo ir nusėdimo kristalų pavidalu procesas. Būtent šį procesą stebime bičių medaus kristalizacijos metu.
Priklausomai nuo medaus rūšies, brandos ar laikymo sąlygų, viename meduje kristalizacija įvyksta anksčiau, kitame – vėliau.
Ar kristalizuotas medus yra prastesnis?
Dažnai galima susidurti su nuomone, kad susikristalizavęs medus yra mažiau vertingas nei skysto pavidalo medus. Tačiau tai nėra tiesa. Bet koks medus, jei jis nėra falsifikuotas, anksčiau ar vėliau susikristalizuoja. Todėl galima manyti, kad medaus kristalizacija liudija apie jo aukštą kokybę.
Reikėtų prisiminti, kad ledas yra kita vandens forma, kuri niekaip nekeičia jo cheminės sudėties, kaip ir kristalizacija yra kita medaus forma, kuri taip pat niekaip nekeičia bičių medaus cheminės sudėties.
Dėl kristalizacijos niekaip nesumažėja bičių medaus gydomoji ir maistinė vertė.
Medaus kristalizacija gali būti atidėta
Kristalizaciją pagreitina aukšta temperatūra ir oro srautas, todėl ją galima atitolinti laikant medų tamsioje ir vėsioje vietoje – žemesnėje nei 20 °C temperatūroje – ir nepamirštant laikyti stiklainių sandariai uždarytų.
Grįžtamasis medaus kristalizacijos procesas
Daugelis vartotojų pirmenybę teikia skystam medui. Nors jų kristalizacijos procesas yra visiškai natūralus, jis yra grįžtamasis. Norint atkurti skystą kristalizuoto medaus formą, jį reikia paveikti aukštesne temperatūra.
Saugiausia naudoti vandens vonią – stiklainį su kietu medumi tiesiog reikia įdėti į puodą su vandeniu, įkaitintu iki 40 laipsnių Celsijaus, nuolat virtuviniu termometru stebint vandens temperatūrą ir kartkartėmis mediniu šaukštu maišant tirpstantį medų. Tačiau svarbu atminti, kad temperatūra neturi viršyti 40 laipsnių, kitaip bus sunaikinti bioaktyvūs fermentai, o tai sumažins medaus vertę.
Šaltinis: portalspozywczy.pl
Ne visa tiesa. Grikių medus nesikristalizuoja, ir tai bene vienintelis toks medus.