Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna teigia, kad Estija glaudžiai bendradarbiauja su kaimyninėmis šalimis, siekdama bendro pasitraukimo iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, o Užsienio reikalų ministerija šiuo tikslu rengia įstatymo projektą, praneša laikraštis „Postimees“.
Sprendimą pasitraukti iš Konvencijos gali priimti Estijos parlamentas.
„Mūsų kaimynė Rusija yra agresorė, kuri ir toliau kels didžiausią grėsmę ne tik Estijos, bet ir visos Europos saugumui“, – sakė Cahkna. „Nuo 2004 m., kai Estija prisijungė prie Konvencijos, saugumo situacija labai pablogėjo, nes Rusija jau daugiau nei trejus metus vykdo plataus masto karą prieš Ukrainą. Rusija šiurkščiai pažeidžia savo tarptautinius įsipareigojimus, savo tikslams pasiekti naudoja karinę agresiją ir pasitraukė iš tarptautinių sutarčių arba šiurkščiai jas pažeidžia.“
Užsienio reikalų ministro nuomone, atsižvelgiant į dabartinę saugumo aplinką, būtina apsvarstyti visas priemones atgrasymo ir gynybiniams pajėgumams stiprinti, taip pat suteikti Estijos ginkluotosioms pajėgoms būtiną lankstumą ir pasirinkimo laisvę.
„Rusija neprisijungė prie Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas, ir neteisinga, kad mes turėtume drausti sau naudoti ginklus, kuriuos Rusija yra pasirengusi panaudoti prieš mus“, – pabrėžė Cahkna.
Pasak užsienio reikalų ministro, diskusijos dėl Otavos konvencijos vyksta ir kaimyninėse bei artimiausiose šalyse. Šiandien Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame rekomenduojama pasitraukti iš Otavos konvencijos.
Bendrame pareiškime ministrai nurodo, kad saugumo padėtis regione labai pablogėjo po Otavos konvencijos ratifikavimo.
„Karinė grėsmė su Rusija ir Baltarusija besiribojančioms NATO narėms labai padidėjo. Atsižvelgiant į šią trapią saugumo aplinką, kuriai būdinga Rusijos agresija ir nuolatinė grėsmė Europos ir Atlanto bendrijai, turi būti apsvarstytos visos priemonės mūsų atgrasymo ir gynybos pajėgumams stiprinti. Esant dabartinei saugumo aplinkai, manome, kad itin svarbu suteikti mūsų ginkluotosioms pajėgoms lankstumo ir laisvės rinktis naujas ginkluotės sistemų galimybes, siekiant sustiprinti pažeidžiamą rytinį Aljanso flangą“, – sakoma bendrame pareiškime.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pabrėžia, kad bendras keturių šalių pareiškimas nekeičia fakto, jog, remiantis Estijos ginkluotųjų pajėgų vado kariniu vertinimu, anksčiau uždraustų prieštankinių minų naudojimas šiuo metu nėra būtinas Estijos gynybai.
„Visas diskusijas dėl sausumos minų grindėme principu, kad sprendimai dėl Otavos konvencijos turėtų būti priimami regioniniu solidarumu ir bendrai. Tačiau šiuo metu neplanuojame kurti, kaupti ar naudoti iki šiol uždraustų priešpėstinių minų. Įsigydami karinius pajėgumus ir toliau vadovaujamės ginkluotųjų pajėgų poreikiais ir pageidavimais“, – paaiškino Pevkuras.
„Žinoma, net ir pasitraukus iš Otavos konvencijos, Estija ir mūsų regioniniai sąjungininkai ir toliau bus įsipareigoję užtikrinti pagarbą tarptautinei humanitarinei teisei ir civilių gyventojų apsaugą“, – sakė Pevkuras.
Kadangi Otavos konvencija yra valstybių išorės santykius reguliuojanti sutartis, tolesnius pasitraukimo procesus Estijoje koordinuos Užsienio reikalų ministerija.
Otavos konvencija draudžia valstybėms, jos šalims, naudoti, kaupti, gaminti ir perduoti prieštankines minas ir reikalauja jas sunaikinti. Estija prie Otavos konvencijos prisijungė 2004 m.
Šaltinis: tvnet.lv
Parašyti komentarą