Įmonių darbo užmokesčio dinamika grįžo į istorines normas. Teoriškai tai reiškia vartojimo perspektyvų pablogėjimą, tačiau praktiškai tokio poveikio nebus.
Dar lapkritį atlyginimai įmonėse per metus augo daugiau nei 10 procentų, tačiau pastaruosius tris mėnesius pastebimas sulėtėjimas „ir su padangų girgždesiu“. Vasario mėnesį metinė dinamika sulėtėjo iki 7,9 proc. O jei pažvelgsime į darbo užmokesčio dinamiką – vidutinius mėnesio pokyčius – matome 0,5 proc. pokyčius, kurie netrukus virs maždaug 6 proc. metine dinamika. Tai bus lygis, atitinkantis tendencijas iki COVID-19 pandemijos.
Kažkas pasakys: džiaugsmas dėl darbo užmokesčio stabdymo yra prieš darbuotojus nukreiptas refleksas. Tačiau tai netiesa. Nuosaikus augimas yra daug geresnis darbuotojams. Lietuvoje darbo užmokesčio dalis nacionalinėse pajamose turėtų didėti ir tikriausiai didės, o tai reiškia, kad jis augs sparčiau nei nominalusis darbo našumas (vienam darbuotojui tenkantis BVP).
Spaudimas dėl darbo užmokesčio yra geras dalykas, nes skatina įmones labiau stengtis diegti naujoves ir efektyviau dirbti. Tačiau darbo užmokesčio dinamikos išlaikymas virš 10 proc. neleistų pasiekti šio tikslo, o vestų prie darbuotojų atleidimo, investicijų mažinimo, ekonominio marazmo. Toks darbo užmokesčio augimas buvo infliacijos, o ne ekonomikos ir socialinės modernizacijos požymis.
Jei šie kalneliai tęstųsi, darbo rinka būtų destabilizuota. Tačiau ji pradėjo stabilizuotis. Ir tai yra gerai. Reaguodamas į šiuos duomenis, centrinis bankas bus labiau linkęs mažinti palūkanų normas.
Šaltinis: businessinsider.com.pl
Parašyti komentarą