NATO žvalgybinis lėktuvas skrodžia regioną maždaug 9 kilometrų aukštyje virš Baltijos jūros, stebėdamas Rusijos veiksmus. Tokios patruliavimo misijos iki šiol buvo Baltijos šalių saugumo pagrindas, tačiau susirūpinimas dėl Donaldo Trumpo požiūrio į NATO keičia situaciją.
NATO šnipinėjimo lėktuvas, kuriame įrengtas milžiniškas grybo formos radaras, šviečiantis saulėje, skrenda maždaug 30 000 pėdų virš Baltijos jūros. Šis radaras leidžia įgulai skenuoti regioną šimtus kilometrų, stebint galimai įtartiną Rusijos veiklą.
Tokios stebėjimo iš oro misijos ir apskritai narystė NATO jau seniai užtikrino su Rusija besiribojančių Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – saugumą. Tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo prielankumas V. Putinui keičia padėtį.
D. Trumpas privertė Europą suprasti, kad pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ji neturėtų laikyti JAV karinės paramos savaime suprantamu dalyku.
Tai verčia Baltijos šalis nervintis. Jos 40 metų praleido Sovietų Sąjungoje, kol ji žlugo Šaltojo karo pabaigoje. Dabar jos yra ir ES, ir NATO narės, tačiau V. Putinas vis dar mano, kad Baltijos šalys turėtų grįžti į Rusijos įtakos sferą.
O jei Rusijos prezidentas laimės Ukrainoje, ar tada jis nekreips dėmesio į Baltijos šalis – ypač jei pajus, kad D. Trumpas nenori įsikišti ir jų ginti?
Rusijos ekonomika pertvarkoma
Europos reformų centro direktoriaus pavaduotojas Iainas Bondas (Iain Bond) mano, kad jei Ukrainoje galiausiai bus pasiektos ilgalaikės paliaubos, V. Putinas greičiausiai nesustos.
„Niekas sveiku protu nenorėtų galvoti, kad naujas karas Europoje jau visai netoli. Tačiau iš tikrųjų vis daugiau Europos žvalgybos pareigūnų mums tai sako… Nesvarbu, ar po trejų, penkerių ar dešimties metų, jie sako, kad mintis, jog taika Europoje tęsis amžinai, jau yra praeitis.“
Rusijos ekonomika atsidūrė karo žygyje. Apie 40 proc. federalinio biudžeto skiriama gynybai ir vidaus saugumui, o karinė gamyba sudaro vis didesnę ekonomikos dalį.
„Matome Rusijos ekonomikos restruktūrizaciją, – sako Bondas, – ir akivaizdu, kad tai nėra taika.“
„Triukai ir taktikos“ pasienyje su Estija
Apsilankius vėjo niokojamame Narvos mieste šiaurės Estijoje tampa aišku, kodėl šalis jaučiasi pažeidžiama.
Estijos ir Rusijos siena driekiasi iš šiaurės į pietus. Narvą nuo Ivangorodo Rusijos pusėje skiria to paties pavadinimo upė. Ant jos krantų stovi viduramžių tvirtovės: viena po Rusijos, kita – po Estijos vėliava. Tarp jų nutiestas tiltas – viena iš paskutinių dar veikiančių pėsčiųjų perėjų tarp Europos ir Rusijos.
„Esame pripratę prie jų gudrybių ir taktikos“, – sako Policijos ir sienos apsaugos valdybos viršininkas Egertas Beļičevas.
„Rusijos grėsmė mums nėra naujiena“, – sako jis. Dabar, pasak E. Beličevo, „pasienyje nuolat vyksta provokacijos ir įtampa išlieka“.
Pasienio policija termovizorine kamera užfiksavo, kaip Rusijos pasieniečiai, prisidengdami tamsa, iš Narvos upės, žyminčios abiejų šalių sieną, pašalina plūdurus.
„Mes naudojame orlaivius – dronus, sraigtasparnius ir lėktuvus, kurie visi priklauso nuo GPS signalų, o GPS trukdžių pasitaiko nuolat. Tai daro didelę įtaką tam, kaip efektyviai galime vykdyti savo užduotis.
Vėliau pėsčiomis per apsnigtą tiltą ėjau iki Rusijos sienos jos nekirsdamas. Rusijos pasienietis pažvelgė į mane, o aš į jį. Mus skyrė vos keli metrai.
Pernai Estija sutvirtino tiltą „drakono dantimis“ – piramidės formos prieštankinėmis užtvaromis iš gelžbetonio.
Negirdėjau, kad kas nors siūlytų Rusijai siųsti tankų kolonas per šį tiltą. Jai to nereikia. Net nedidelė karių grupė gali rimtai destabilizuoti padėtį.
Maždaug 96 % Narvos gyventojų yra rusai. Daugelis jų turi dvigubą Estijos ir Rusijos pilietybę.
Estija baiminasi, kad V. Putinas gali pasinaudoti dideliu rusakalbių gyventojų skaičiumi Narvoje kaip pretekstu invazijai. Taip jis jau yra pasielgęs Gruzijoje ir Ukrainoje.
Dėl šių nuogąstavimų Estija kartu su Latvija, Lietuva ir Lenkija paskelbė apie planus pasitraukti iš konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas.
Šalių gynybos ministrai teigė, kad tai leis joms „lanksčiau“ saugoti savo sienas. Lietuva anksčiau šį mėnesį pasitraukė iš tarptautinės konvencijos, draudžiančios kasetinius šaudmenis.
Ar NATO nepriklausančioms šalims kyla didesnė rizika?
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos investicijoms Kamilas Grandas mano, kad po Ukrainos V. Putinas vargu ar norės rizikuoti pulti NATO nares ir verčiau pasirinks šalį, nepriklausančią kariniam aljansui (pvz., Moldovą).
Baltijos šalys tradiciškai jautėsi labiau pažeidžiamos nei kitos NATO šalys, nes yra geografiškai izoliuotos nuo Vakarų Europos sąjungininkių, sakė Grandas. Tačiau Rusijai visiškai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija įstojo į NATO.
„Baltijos jūra tapo NATO jūra“, – pažymi jis.
Dr. Marion Mesmer, Jungtinės Karalystės Karališkojo tarptautinių reikalų instituto „Chatham House“ Tarptautinio saugumo programos vyresnioji mokslo darbuotoja, mano, kad labiausiai tikėtina karo su Rusija priežastis bus klaidingas apskaičiavimas, o ne sąmoningas planavimas.
Jei Ukrainoje bus pasiekta taika, Mesmer prognozuoja, kad Rusija tęs dezinformacijos kampanijas ir kibernetinį karą Europoje, taip pat sabotažą ir šnipinėjimą Baltijos jūroje.
„Manau, kad jie tęs bet kokią destabilizuojančią veiklą, net jei taikos susitarimas pasirodys palankus Ukrainai“, – sako ji.
Ji priduria: „Viena iš rizikų, kurią matau, yra ta, kad Baltijos jūroje gali įvykti atsitiktinis incidentas, kuris yra netyčinis, tačiau Rusijos veiksmų pilkojoje zonoje ir užsienyje, kur Maskva mano, kad kontroliuoja, bet galiausiai taip nėra, pasekmės. Tai gali peraugti į NATO narės ir Rusijos susidūrimą, kuris vėliau gali sukelti ką nors rimtesnio.
Tačiau Camille Grand nenorėtų sumenkinti rizikos, kad V. Putinas kitu savo taikiniu pasirinks ir Baltijos šalis.
Kiek vieninga bus NATO?
Rusijos prezidentas tikriausiai pirmiausia apsvarstys, kiek tikėtina, kad NATO sąjungininkės atsakys į jo veiksmus.
Ar JAV ar net Prancūzija, Italija ar Didžioji Britanija rizikuotų pradėti karą su branduoline Rusija dėl Narvos, mažo miestelio mažytėje Estijoje, esančio NATO rytiniame pakraštyje?
Kas būtų, jei pasikartotų tai, kas 2014 m. įvyko Donbase, kai konflikte dalyvavusios prorusiškos pajėgos neidentifikavo savęs kaip Rusijos karių?
Tai suteiktų V. Putinui galimybę įtikinamai paneigti savo dalyvavimą. Ar tokiomis aplinkybėmis NATO ateitų į pagalbą Estijai?
Jei ne, tai labai viliojanti galimybė Putinui. Tai pakirstų jo nekenčiamo Vakarų karinio aljanso vienybės principą ir destabilizuotų visą Baltijos regioną – politiškai, ekonomiškai ir socialiai. Net ir ribota Rusijos invazija galėtų atbaidyti užsienio investuotojus, kurie šiuo metu regioną laiko stabiliu.
Dar vienas Estijos rūpestis yra tai, kad Donaldas Trumpas gali atšaukti arba gerokai sumažinti Amerikos karinį buvimą Europoje.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras bando apsimesti, kad viskas yra gerai.
„Kalbant apie JAV buvimą, nežinome, kokį sprendimą priims JAV administracija. Jie aiškiai pasakė, kad daugiau dėmesio skirs Ramiojo vandenyno regionui, ir pareiškė, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už save. Mes su tuo sutinkame. Turime tikėti savimi ir pasitikėti savo sąjungininkais, įskaitant amerikiečius… Esu visiškai įsitikinęs, kad išpuolis net prieš nedidelę Estijos dalį yra išpuolis prieš NATO.
„Ir tada kyla klausimas visiems sąjungininkams, visoms 32 Aljanso narėms“, – priduria Pevkuras. „Ar mes esame kartu, ar ne?“
Veiksmai prieš Putiną ir Rusijos agresiją
Nesaugumo ir nenuspėjamumo jausmas NATO „rytinio flango“ šalyse atsispindi regione priimamuose įstatymuose.
Lenkija neseniai paskelbė, kad kiekvienas suaugęs šalies vyras turi būti pasirengęs kovai, o iki metų pabaigos įsigalios nauja karinio rengimo programa. Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas išreiškė susidomėjimą Prancūzijos pasiūlymu pasidalyti savo „branduoliniu skėčiu“ su Europos sąjungininkais, jei JAV atsisakys savo „branduolinio skydo“ Europai.
Baltijos šalių gyventojams nereikia aiškinti, kodėl didžioji dalis valstybės lėšų turėtų būti skiriama gynybai. Pavyzdžiui, Estijoje priimamas naujas įstatymas, reikalaujantis, kad visuose naujuose tam tikro dydžio biurų ir gyvenamuosiuose pastatuose būtų įrengti bunkeriai arba slėptuvės nuo bombų.
Talinas taip pat neseniai paskelbė, kad nuo kitų metų gynybai skirs 5 % BVP. Lietuva teigė norinti pasiekti 5-6 proc.
Lenkija netrukus gynybai skirs 4,7 % BVP ir tikisi turėti didžiausią kariuomenę Europoje, aplenkdama Jungtinę Karalystę ir Prancūziją. Palyginimui, JAV gynybai skiria apie 3,7 % BVP, Jungtinė Karalystė – 2,3 %, o iki 2027 m. planuoja šias išlaidas padidinti iki 2,6 %. Su Rusija besiribojančios šalys šį sprendimą galėjo priimti iš dalies tikėdamosi išlaikyti D. Trumpo paramą ir Amerikos saugumo garantijas.
Anksčiau šį mėnesį jis pakartojo savo anksčiau išsakytą poziciją: „Jei (NATO šalys) nemokės, aš jų neginsiu. Ne, aš jų neginsiu“.
D. Trumpo kandidatas į JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris sakė, kad NATO šalys turėtų turėti minimalų 5 proc. gynybos išlaidų lygį, kad būtų užtikrintas NATO, kaip sėkmingiausio istorijoje karinio aljanso, statusas.
Šaltinis: jauns.lv
Parašyti komentarą