Astronomai tikisi nuostabaus dangaus reiškinio, kai T Coronae Borealis, dažnai vadinama Liepsnojančia žvaigžde, vėl išsiverš. Šioje dviguboje žvaigždžių sistemoje, kurią sudaro raudonoji milžinė ir baltoji nykštukė, maždaug kas 80 metų periodiškai įvyksta išsiveržimai, rašo IFLScience.
Remdamiesi istoriniais dėsningumais, ekspertai mano, kad kitas žybsnis gali įvykti jau 2025 m. kovo 27 d., o kitas – 2026 m. ir vėliau.
Skirtingai nuo supernovų sprogimų, kurie žymi žvaigždės gyvavimo pabaigą, čia vyksta pasikartojantis procesas, kurio metu baltoji nykštukė kaupia medžiagą iš savo palydovo. Kai ši medžiaga kaupiasi, padidėjusi temperatūra ir slėgis sukelia termobranduolinę reakciją, dėl kurios smarkiai padidėja ryškumas.
Tokio įvykio metu T Coronae Borealis gali būti matoma plika akimi net iš Žemės. Ankstesni žybsniai buvo užfiksuoti 1787, 1866 ir 1946 m., o seniausias galimas stebėjimas užfiksuotas 1217 m.
Numatyti tikslų tokio sprogimo laiką tebėra iššūkis. Kai kuriuos astronominius reiškinius, pavyzdžiui, planetų judėjimą ir užtemimus, galima tiksliai apskaičiuoti, tačiau žvaigždžių žybsniai priklauso labiau nenuspėjamų reiškinių kategorijai. Mokslininkai, norėdami nustatyti galimas datas, remiasi praeities duomenimis ir orbitine mechanika, tačiau neapibrėžtumas išlieka.
Neseniai Žanas Šneideris (Jean Schneider) ištyrė pasikartojimo modelį ir pasiūlė kovo 27 d. kaip pirmąją galimą datą, po to – lapkričio 10 d. ir 2026 m. birželio 25 d. Tačiau įvykis vis dar gali būti atidėtas iki 2027 m.
View this post on Instagram
Šių pasikartojančių įvykių supratimas yra labai svarbus astrofizinių tyrimų plėtrai. Kiekvienas stebėjimas suteikia vertingų duomenų, kurie gali patikslinti prognozavimo modelius, nušviesdami panašias žvaigždžių sistemas.
Profesionalūs astronomai ir mokslininkai mėgėjai ruošiasi šiam ilgai lauktam įvykiui, todėl jų rezultatai gali pagilinti žinias apie kosminius sprogimus ir padėti prognozuoti panašius reiškinius ateityje.
Parašyti komentarą