Aliaskos Sperro ugnikalnio šlaituose atsivėrė naujos dujų angos. Pasak Aliaskos ugnikalnių observatorijos vulkanologų, padidėjęs dujų išsiskyrimas, seisminis aktyvumas ir žemės paviršiaus deformacijos rodo, kad išsiveržimas labai tikėtinas.
Geologai jau beveik metus stebi padidėjusį seisminį aktyvumą Aliaskos Spuro kalno vietovėje. Pastarieji įvykiai skatina valdžios institucijas ruoštis galimam išsiveržimui netolimoje ateityje.
Aliaskos ugnikalnis vėl pabudo
Mount Spurr (3374 m) – ledu padengtas, aktyvus ugnikalnis Aliaskoje, netoli Kuko įlankos, apie 130 km į vakarus nuo Ankoridžo. Jis priklauso vadinamajam salų lankui – vulkaninių salų ir salelių, sujungtų į lanką, grandinei, kuri yra viena iš vulkaniškai aktyviausių sričių pasaulyje. Spuras taip pat žinomas dėl savo nepastovaus aktyvumo.
Aliaskos ugnikalnių observatorijos (AVO), mokslinės institucijos, stebinčios Aliaskos ugnikalnių aktyvumą, duomenimis, kovo 7 ir 11 d. skrisdami pro Spuro kalno viršūnę vulkanologai užfiksavo padidėjusį sieros dioksido ir anglies dioksido kiekį. Netoli Krater Peak ventiliacijos angos taip pat buvo matyti naujai suaktyvėjusios fumarolės, arba dujų angos. Taip pat pastebėtas padidėjęs seisminis aktyvumas ir žemės paviršiaus deformacijos.
„Dujų išsiskyrimo padidėjimas patvirtina, kad į po ugnikalniu esančią plutą įsiveržė nauja magma, ir rodo, kad išsiveržimas yra tikėtinas, tačiau neaiškus, per artimiausias kelias savaites ar mėnesius. Labiausiai tikėtina dabartinių neramumų pasekmė – sprogstamasis išsiveržimas (ar išsiveržimai), panašus į tuos, kurie įvyko 1953 m. ir 1992 m. Kiekvienas iš šių išsiveržimų truko kelias valandas ir sukėlė pelenų debesis, kuriuos vėjas nunešė šimtus kilometrų, o pietų centrinėje Aliaskoje nukrito nedidelis pelenų kiekis.“ – rašo Aliaskos ugnikalnių observatorijos vulkanologai Jungtinių Valstijų geologijos tarnybos pranešime.
Mokslininkai baiminasi, kad išsiveržimas bus panašus į 1992 m. išsiveržimą
Jų nuomone, jei toks išsiveržimas įvyktų, mums gresia dar „didesnis seisminis aktyvumas, dujų išmetimas ir paviršiaus įkaitimas prieš išsiveržimą“. Mokslininkų prognozės tampa dar labiau tikėtinos pažvelgus į duomenis – per pastaruosius metus po Spuro kalnu kiekvieną savaitę užfiksuota šimtai nedidelių, negilių žemės drebėjimų, o nuo 2024 m. balandžio mėn. čia, mokslininkų teigimu, įvyko daugiau kaip 3400 žemės drebėjimų.
Aliaskos ugnikalnių observatorijos mokslininkai paaiškino, kad jie negali tiksliai pasakyti, kada įvyks išsiveržimas, jei apskritai įvyks, tačiau pastarosiomis dienomis užfiksuotas padidėjęs dujų išsiskyrimas leidžia manyti, kad išsiveržimas gali įvykti artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais.
Abu XX a. įvykę išsiveržimai kilo iš Krater Peak angos, o paskutinis žinomas išsiveržimas iš Spuro viršūnės įvyko prieš kelis tūkstančius metų. Pasak AVO vulkanologų, labiausiai tikėtinas išsiveržimas, panašus į 1992 m. išsiveržimą, kuris prasidėjo rugsėjo 27 d. ir truko kelis mėnesius. Tuo metu ugnikalnis išmetė didžiulius kiekius vulkaninių pelenų, kurie pasiekė daugiau kaip 20 km aukštį ir paveikė aviaciją Aliaskoje ir kitose Šiaurės Amerikos dalyse.
Aplink ugnikalnį Aliaskoje esanti teritorija yra negyvenama
Jei įvyktų panašus išsiveržimas, mokslininkai nurodo, kad dėl vieno ar kelių sprogimų, kurių kiekvienas truktų kelias valandas, pelenų debesys vėjo būtų nešami šimtus kilometrų, o virš pietų centrinės Aliaskos dalies iškristų nedidelis pelenų kiekis. Spuro kalno šlaitus greičiausiai nuplautų piroklastiniai srautai ir paveiktų krituliai. Purvo srautai galėtų užtvindyti Čakačatnos upės aukštupio slėnį.
Laimei, teritorija aplink Spuro kalną, esantį apie 120 km į vakarus nuo Ankoridžo, yra negyvenama. Be to, AVO teigia, kad „jei įvyktų išsiveržimas, prieš jį būtų duodami papildomi signalai, kad būtų galima perspėti“, t. y. rizika, kad ugnikalnis ką nors nustebins, yra nedidelė.
Šaltinis: Wp.pl
Parašyti komentarą