Šimtakojai yra vieni seniausių ir įdomiausių planetos gyvių, egzistuojantys daugiau kaip 400 mln. metų. Jų evoliucijos istorija kupina netikėtumų, ypač kalbant apie nuodų vystymąsi. Šie plėšrūs šimtakojai, dažnai painiojami su vabzdžiais, iš tikrųjų priklauso Chilopoda klasei, kuri skiriasi nuo Insecta klasės, kuriai priklauso vabalai, bitės ir skruzdėlės.
Šios klasės skiriasi ne tik morfologija, bet ir evoliucijos keliu. Šimtakojai, kitaip nei vabzdžiai, yra nuodingi plėšrūnai, kurie savo grobiui įšvirkšti toksinus naudoja modifikuotas kojas, o ne iltis. 2019 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad skirtingų šimtakojų kategorijų nuodai išsivystė daug stipresni, mažiausiai penkis kartus.
Nuodų evoliucija šimtakojais yra sudėtingas procesas, kuris prasidėjo nuo paprastų toksinų ir laikui bėgant tapo įvairesnis. Kai kurios milžiniškos Australijos rūšys turi ypač sudėtingus nuodus, kuriuose yra dešimtys skirtingų toksinų šeimų. Keista, kad šie toksinai išsivystė iš nekenksmingų baltymų, kurie pakeitė savo funkciją arba yra naudojami didelėmis koncentracijomis.
Be to, kai kurios šimtakojų nuodų sudedamosios dalys buvo „pavogtos“ iš kitų organizmų. 2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad šimtakojai genus gavo iš bakterijų ir grybų per horizontalų genų perdavimą, todėl jų nuodai tapo dar stipresni.
Taigi šimtakojai yra unikalios būtybės, turinčios nepaprastą evoliucijos istoriją. Jų nuodai, kurie kelis kartus išsivystė savarankiškai, demonstruoja neįtikėtiną gebėjimą prisitaikyti. Jų gebėjimas „pavogti“ genus iš kitų organizmų leidžia išgyventi milijonus metų.
Parašyti komentarą