Prieš kelias dienas „Brent“ naftos kaina buvo 65 JAV doleriai už barelį. Tai žemiausia riba nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. URALS nafta kainavo 59 JAV dolerius; tai reikšminga, nes Rusijos biudžetui reikia bent 60 JAV dolerių. Naftos kainų kritimą lėmė dvi priežastys. Pirmoji – Donaldo Trumpo paskelbti importo muitai. Antroji – OPEC sprendimas padidinti naftos gavybą 411 000 barelių per dieną, o tai yra rekordinis lygis per pastaruosius penkerius metus. 8 iš 12 kartelio šalių susitarė smarkiai padidinti naftos gavybą.
Naftą eksportuojančių šalių organizacija1 (OPEC) buvo įkurta 1960 m. Bagdade (Irakas), kai penkios šalys – Irano Islamo Respublika, Irakas, Kuveitas, Saudo Arabija, Saudo Arabija ir Venesuela – pasirašė susitarimą bendradarbiauti reguliuojant gavybos lygį ir nustatant kainas. Vėliau prie šių šalių prisijungė Kataras, Indonezija, Libija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir kitos naftos turtingos šalys. Laikui bėgant sudėtis iš dalies keitėsi, šalys tai prisijungdavo, tai pasitraukdavo. Išsiplėtusią OPEC+ sudaro 12 šalių narių ir 10 naftą išgaunančių šalių. JAV, Meksika ir daugelis kitų naftos gamintojų liko už kartelio ribų.
Kartelio idėja – manipuliuoti gavybos apimtimis, kad kainos išliktų palankios. OPEC prognozavo, kad dėl D. Trumpo muitų karų pasaulis pateks į recesiją, o tai reiškia, kad sumažės gavyba ir bus perkama mažiau naftos. Keliose arabų šalyse naftos gavybos sąnaudos yra daug mažesnės nei Rusijoje, kuriai tenka dirbti nepalankesnėmis geografinėmis ir klimato sąlygomis. Todėl arabų šalių naftos gamintojai nusprendė kainą kompensuoti gavybos apimtimi ir vis tiek gauti gerą pelną, priešingai nei Rusija. Jei kartelio šalys turėtų tokią pat brangią gavybą kaip Rusija, nuosmukio atveju jos paprasčiausiai sumažintų gavybą, kad išlaikytų aukštas kainas. Tačiau dykumoje nėra sniego ir amžino įšalo, todėl arabai galės ir toliau statyti brangius dangoraižius. Saudo Arabijos ir Persijos įlankos valstybių padėtis bus gera, tačiau rusams bus sunkiau finansuoti karą.
Dar prieš pradedant vykdyti Donaldo Trumpo politiką OPEC planavo padidinti gavybą 100 000 barelių per dieną, kad kompensuotų kelių gamyklų uždarymą. Tuo pat metu JAV, Meksika, Brazilija ir kitos šalys planavo padidinti naftos gavybą 1 800 000 barelių per dieną. Tai būtų turėję didelį poveikį OPEC pozicijai, todėl kartelis buvo pasirengęs didinti gavybą, kad galėtų konkuruoti su kitomis šalimis. Naujoji OPEC strategija – kiekvienas už save!
Todėl OPEC sprendimo nereikėtų sieti vien su D. Trumpo muitų politika. Anksčiau OPEC kontroliavo apie 52 % pasaulinės naftos gavybos, tačiau pastaruoju metu jų dalis sumažėjo iki maždaug 25-26 %. Todėl OPEC darosi vis sunkiau išlaikyti aukštas kainas mažinant gavybą ir dirbtinai sukuriant deficitą. Pastaruoju metu labai išaugo už kartelio ribų išgaunamos naftos kiekis. Kodėl arabų naftos gamintojams tai trukdo? – Lengviau paaukoti Rusiją ir kitus, kurių gavyba palyginti brangi. Rusija turi ribotas galimybes trumpuoju laikotarpiu amortizuoti savo kančias nuvertindama rublį. Jei prognozės išsipildys, Rusijai galiausiai pritrūks valiutos, kad užtikrintų pakankamą prekių importą, nes medinis rublis daugeliui pasaulio šalių neįdomus.
Pusiau neabejotina, kad kainos ir toliau kris. OPEC egzistavimo poreikis sumažės dėl galimos recesijos, o kai kurios kartelio narės iki metų pabaigos gali gana smarkiai užtvindyti naftos rinką, išgaudamos kuo daugiau naftos ir parduodamos ją mažesne kaina. Rusijos energetikos ekspertas Michailas Krutichinas prognozavo, kad artimiausiais mėnesiais ir visus šiuos metus kainos gali ir toliau mažėti, nusileisdamos žemiau 50 JAV dolerių ribos. Jis pažymėjo, kad galiausiai į rinką gali būti įsiurbta papildomai 5-8 mln. barelių per dieną. Tokiu atveju Vladimiras Putinas susidurs su sunkumais, o jo noras siekti paliaubų gali padidėti. Tai parodys laikas.
Šaltinis: la.lv
Parašyti komentarą