Remiantis naujausia NASA atlikta analize, 2024 m. pasaulinio vandenyno lygis pakilo 0,59 cm – daug daugiau, nei prognozavo mokslininkai. Praėjusieji metai taip pat buvo šilčiausi kada nors išmatuoti metai, todėl suintensyvėjo šiluminis vandenynų vandenų plėtimasis.
NASA duomenimis, jūrų lygis pakilo 0,59 cm, o ankstesnėse prognozėse buvo numatytas tik 0,43 cm pakilimas. Tokį didelį pokytį pirmiausia lėmė neįprastai intensyvus vandenynų atšilimas, dėl kurio vanduo termiškai išsiplėtė.
„Jūros lygis 2024 m. pakilo labiau, nei tikėjomės, – sakė Džošas Vilisas (Josh Willis) iš NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos. „Kiekvieni metai šiek tiek skiriasi nuo ankstesnių, tačiau aišku viena: vandenynai nuolat kyla, ir tas kilimas nuolat spartėja.“
Spartaus kilimo priežastys
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys jūros lygio kilimą, yra tirpstantys ledynai ir šiluminis vandenynų vandens plėtimasis. Paprastai šiame procese dominuoja tirpstantys ledynai – jie sudaro apie du trečdalius metinio kilimo. Tačiau 2024 m. proporcijos pasikeis ir du trečdalius viso kilimo sudarys terminis plėtimasis.
„2024 m. buvo šilčiausi kada nors išmatuoti metai, todėl vandenynų plėtimasis pasiekė didžiausią lygį per tris dešimtmečius“, – aiškina NASA fizinės okeanografijos programoms vadovaujanti Nadya Vinogradova Shiffer.
Ilgalaikė tendencija kelia nerimą
Nuo 1993 m., kai buvo pradėti palydoviniai vandenynų aukščio matavimai, pasaulinio vandenyno lygis jau pakilo maždaug 10 cm. Dabar šis kilimas yra daugiau nei dvigubai spartesnis nei prieš tris dešimtmečius. NASA nurodo, kad jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nebus pažabotas, šis reiškinys gali dar labiau sustiprėti ir kelti grėsmę salose ir pakrančių zonose gyvenantiems gyventojams.
Stebėjimus atlieka keli vandenynų palydovai, pradedant 1992 m. paleistu TOPEX/Poseidon ir baigiant 2020 m. paleistu Sentinel-6. Kitas šios serijos palydovas Sentinel-6B leis tiksliai stebėti kelių centimetrų lygio pokyčius maždaug 90 % vandenyno paviršiaus.
Kaip šiluma patenka į vandenynus?
Paprastai šiluma vandenynuose plinta lėtai, nes šiltesni vandenys yra lengvesni ir išsilaiko paviršiuje, sudarydami atskirus sluoksnius. Tačiau stiprių vėjų ir vandenynų srovių regionuose, pavyzdžiui, Pietų vandenyne, vyksta vertikalus vandens sluoksnių maišymasis.
Be to, dėl El Ninjo reiškinio didžiulės šilto vandens masės iš vakarinės Ramiojo vandenyno dalies juda į rytus, o tai taip pat prisideda prie vertikalaus šilumos pernešimo vandenynų gelmėse.
Kylančio jūros lygio pasekmės
Kylantis jūros lygis kelia rimtą grėsmę pakrančių ir salų apgyvendintoms vietovėms. Net ir nedidelis vandens lygio kilimas gali sukelti pakrančių užtvindymą, pakrančių eroziją ir dažnesnius bei intensyvesnius potvynius. Pasak NASA ekspertų, šie pokyčiai taip pat gali lemti žemės ūkio paskirties žemės ir geriamojo vandens šaltinių druskėjimą, o tai rimtai paveiks šiuose regionuose gyvenančių žmonių gyvenimą.
Ypač didelis pavojus gresia tokioms salų šalims kaip Maldyvai, Kiribatis ir Maršalo salos, kurios jau dabar jaučia kylančio jūros lygio poveikį. Ilgalaikėje perspektyvoje milijonai žmonių gali būti priversti migruoti iš savo gyvenamosios vietos, o tai gali turėti rimtų socialinių, ekonominių ir politinių pasekmių.
NASA įspėja, kad tolesnis klimato atšilimas dar labiau sustiprins visus šiuos procesus, todėl ateityje jūros lygis gali kilti dar sparčiau, o tai taps didžiuliu iššūkiu pakrančių šalims ir salų bendruomenėms visame pasaulyje.
Šaltinis: Interia.pl
