Dėl klimato kaitos Europoje gali smarkiai sumažėti vėjo greitis – tai gali turėti lemtingų pasekmių energijos tiekimui. Kiek vėjo trūkumas grasina sulėtinti energetikos pertvarką?
Vėjo energija laikoma vienu svarbiausių energetikos pertvarkos ramsčių. Tačiau nauji duomenys rodo, kad klimato kaita gali kelti grėsmę net šiam tvariam energijos šaltiniui. Ilinojaus universiteto Urbanoje-Šampanėje klimato tyrėjo Gan Zhang atlikto tyrimo duomenimis, artimiausiais dešimtmečiais vėjo greitis Europoje gali pastebimai sumažėti. Tai gali turėti drastiškų pasekmių elektros energijos gamybai.
Vėjo lėtėjimas: poveikis Europai
Tyrime pažymima, kad visuotinis atšilimas sukelia atmosferos pokyčius, dėl kurių mažėja vėjo greitis. Šis reiškinys, vadinamas vėjo sustingimu, pasireiškia, kai sausumos plotai įšyla greičiau nei vandenynai, todėl susidaro slėgio skirtumai, dėl kurių vėjas susilpnėja. Šis poveikis ypač pasireiškia šiaurinėse platumose esančiuose regionuose, įskaitant Europą.
Prognozės kelia nerimą: 2021-2050 m. vėjo greitis Europoje gali sumažėti iki penkių procentų, o ilgainiui – iki 25 proc. Kadangi elektros energijos gamyba vėjo turbinose tiesiogiai priklauso nuo vėjo greičio, tai gali sukelti didelių ekonominių ir infrastruktūros problemų.
Ypač vasarą
Mažėjantis vėjo greitis gali sumažinti vėjo turbinų pelningumą ir kelti pavojų elektros energijos tiekimo stabilumui. Sumažėjusi vėjo energijos gamyba gali tapti problema, ypač vasaros mėnesiais, kai dėl vis dažniau naudojamų oro kondicionavimo sistemų padidėja energijos poreikis. Energijos rinka jautriai reaguoja į svyravimus: Net šiek tiek sumažėjus vėjo energijos gamybai, gali pakilti elektros energijos kainos ir operatoriams gali būti sunkiau ekonomiškai planuoti.
Todėl Europos šalys, kurios labai priklauso nuo vėjo energijos, susiduria su iššūkiu: jos turi sukurti alternatyvias strategijas, kad kompensuotų bet kokius trikdžius. Viena iš išeičių galėtų būti tinklo plėtra ir dar didesnė atsinaujinančiosios energijos įvairovė.
Vėjo energijos ateitis: naujos technologijos ateina ir iš Vokietijos
Nors prognozės dėl vėjo trūkumo kelia nerimą, mokslininkai visame pasaulyje kuria metodus, kaip kovoti su klimato kaita. Vokietijoje daktarė Maria-Elena Vorrath sukūrė procesą, kuris remiasi maltų bazalto uolienų naudojimu. Uolienų miltai, ypač juose esantis mineralas olivinas, gali surišti CO₂ iš oro ir ilgam sukaupti jį kietuose mineraluose. Mineralinis CO₂ saugojimas galėtų padėti sulėtinti CO₂ koncentracijos didėjimą atmosferoje.
Tačiau ilgainiui reikia imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas perėjimas prie naujos energetikos sistemos. Be technologinės pažangos, siekiant kompensuoti su oro sąlygomis susijusius svyravimus, labai svarbu geriau geografiškai paskirstyti vėjo jėgainių parkus. Taip pat būtų galima plėsti elektros energijos kaupimo technologijas, kad būtų galima efektyviau išnaudoti gamybos pikus.
Pereinamojo laikotarpio energetikos srityje vis dar vyksta lenktynės su laiku. Nuo energetikos sektoriaus inovatyvumo ir gebėjimo prisitaikyti priklauso, kaip sėkmingai pavyks įveikti klimato kaitos keliamus iššūkius. Viena aišku: be naujų sprendimų vėjo energetikos plėtra susidurs su netikėtomis kliūtimis.
Šaltinis: Chip.de
Parašyti komentarą