Dėl Žemėje vykstančių pokyčių mūsų GPS navigacijos sistemos ir kiti prietaisai artimiausiais dešimtmečiais gali pradėti blaškytis. Viskas dėl Šiaurės ašigalio, kuris dėl tirpstančių ledynų ir pasikeitusios planetos ašies gali pasislinkti dar šį šimtmetį. Apie kokio masto reiškinį kalbame ir kam jis iš tikrųjų gresia?
Žemės šiaurės ašigalis jau pasislenka. Kas nutiks šį šimtmetį?
Dėl pasaulinio klimato atšilimo tirpstantys ledynai gali turėti įtakos mūsų planetos magnetinių polių padėčiai, rodo naujas tyrimas. Dėl tirpstančių ledynų masyvų ir dėl to susidariusio vandens pasislinkimo pasislinks Žemės sukimosi ašis. Nors šis pokytis nebus matomas plika akimi, jis turės įtakos GPS, palydovams ar kosmoso tyrimų prietaisams. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2100 m. Šiaurės ašigalis pasislinks daugiau kaip 27 metrais (apie 90 pėdų). To jau pakanka, kad prietaisai pradėtų blaškytis.
Ciuricho federalinio politechnikos universiteto mokslininkai analizavo abiejų Žemės polių judėjimą 1900-2018 m., taip pat ledo dangų tirpimo prognozes. Remdamiesi šiais duomenimis, jie apskaičiavo polių judėjimo tikimybę esant skirtingiems tolesnių klimato pokyčių scenarijams.
Mokslininkai parengė skirtingus klimato kaitos scenarijus
Pagal blogiausią scenarijų, pagal kurį išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, Šiaurės ašigalis iki šio šimtmečio pabaigos pasislinks daugiau kaip 89 pėdas (daugiau kaip 27 metrus ) į vakarus (palyginti su 1900 m. padėtimi). Pagal šiek tiek optimistiškesnį scenarijų prognozuojamas maždaug 12 metrų poslinkis.
„Įrodyta, kad Žemės sukimosi ašigalio judėjimui Žemės plutos atžvilgiu – vadinamajam poliariniam judėjimui – vis didesnę įtaką daro baristatiniai procesai, t. y. žemynų ir vandenynų masės persiskirstymas dėl tirpstančių ledynų kepurių ir pasaulinių ledo dangų bei sausumos vandens sankaupų pokyčių,“ – aiškina tyrimo autoriai.
Mokslininkai atliko pažangius skaičiavimus, kad padarytų įvairias prognozes. Kaip jie nustatė, prie baristatinių procesų labiausiai prisideda ne tik Grenlandijos ledo skydo tirpimas, bet ir pačios Antarktidos danga arba TWS (Terrestrial Water Storage – požeminis, paviršinis ir kt. vanduo).
Kaip tirpstantys ledynai paveiks GPS?
Pasirodo, net menkiausias Žemės pasvirimas, t. y. jos sukimosi ašies poslinkis, gali sutrikdyti vietos nustatymo prietaisų, pavyzdžiui, palydovų ir astronominių prietaisų, veikimą . Taip yra todėl, kad palydovai ir teleskopai savo padėčiai nustatyti naudoja mūsų planetos sukimosi ašį.
Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus daktaro Mostafa Kiani Shahvandi, šie pokyčiai gali lemti nuo kelių iki kelių šimtų metrų paklaidas. Todėl tokias sistemas, kaip GPS, greičiausiai reikės iš naujo kalibruoti. Tačiau gali būti, kad šiame amžiuje GPS taps praeitimi ir bus pakeista patikimesniais sprendimais, pavyzdžiui, kvantine navigacija.
Šaltinis: Interia.pl
Parašyti komentarą