Ar žinojote, kad trečdalis lietuvių gautus pinigus už GPM permoką iššvaisto vos per kelias dienas? Šokiruojantys apklausos rezultatai atskleidžia, kaip žmonės elgiasi su „nenumatytais” pinigais! Mokesčių grąžinimo sezonas daugeliui tampa tarsi netikėta loterija – vieni gauna papildomų lėšų, o kiti turi primokėti. „Citadele” banko tyrime paaiškėjo, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų nėra linkę taupyti ir grąžintą GPM permoką iškart išleidžia kasdienėms reikmėms. Tuo tarpu tik penktadalis lietuvių ir estų bei ketvirtadalis latvių elgiasi protingai – gautus pinigus nukreipia į taupymo ar investavimo kryptį.
„Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Sandros Gimžauskienės teigimu, viena dažniausių priežasčių, kodėl gyventojai netikėtai susiduria su papildoma mokestine našta, yra netiksliai pritaikytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Jei darbuotojas per metus gavo premijų, dividendų, kompensacijų ar ligos išmokų, gali paaiškėti, kad jam buvo taikomas per didelis mėnesinis NPD. Tai reiškia, kad metų gale gali tekti grąžinti dalį pajamų mokesčio valstybei.
x„Norint išvengti netikėtumų, svarbiausia yra planavimas ir ilgalaikis požiūris į finansus. Vertėtų visus metus sekti savo pajamas, pasitarti su darbdaviu dėl NPD taikymo ir įvertinti, ar nereikėtų iš anksto atsidėti lėšų galimai mokesčių prievolei“, – sako S. Gimžauskienė.
Susigrąžinti dalį mokesčių gali žmonės, mokantys gyvybės draudimo įmokas ir pensijų įmokas į trečios pakopos pensijų fondus, jei sutartis buvo sudaryta iki 2024 m. gruodžio 31 d. Taip pat gyventojai, mokantys papildomas įmokas į antros pensijų pakopos fondus, viršijančias 3 proc. pajamų, įmokas už studijas ar profesinį mokymą, ir palūkanas už būsto kreditą, jei sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 d.
Tiems, kurie susigrąžina dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, kyla klausimas – kaip geriausiai panaudoti šias lėšas? „Citadele“ banko inicijuota apklausa rodo, kad didžioji dalis Baltijos šalių gyventojų permoką išleistų kasdienėms reikmėms: maisto produktams, mokesčiams susimokėti, laisvalaikiui (Lietuvoje 29 proc., Latvijoje 41 proc., o Estijoje – 32 proc. apklaustųjų).
Kelionėms lėšas panaudotų 10 proc. lietuvių, 12 proc. latvių ir 7 proc. estų, o labdarai – vos 2 proc. lietuvių ir estų bei 1 proc. latvių.
Kiek atsakingiau pasielgtų 20 proc. lietuvių ir estų bei 25 proc. latvių apklaustųjų, nurodžiusių, kad susigrąžintą permoką taupytų ar investuotų: laikytų taupomojoje sąskaitoje ar taupytų stambesniam pirkiniui, investuotų į akcijas, obligacijas, fondus. Nedidelė dalis respondentų kauptų ateičiai pensijų fonduose ar pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį: 2 proc. lietuvių, 4 proc. latvių ir 5 proc. estų.
Sandra Gimžauskienė pabrėžia, kad netikėtai gautos pajamos dažnai suvokiamos kaip galimybė spontaniškai išlaidauti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje daug naudingiau jas skirti taupymui ar investavimui.
„Geriausia praktika yra vadovautis principu, kad didžioji dalis neplanuotų pajamų – nesvarbu, ar tai būtų mokesčių permoka, darbo premija ar gauta dovana – turėtų būti nukreipiama į ilgalaikį finansinį saugumą. Jei nėra sukauptos finansinės pagalvės, verta skirti dalį lėšų santaupoms, o jei ji jau yra, apsvarstyti investavimo galimybes pagal priimtiną riziką, pavyzdžiui, terminuotus indėlius ar akcijų fondus“, – teigia S. Gimžauskienė.
Ji priduria, kad mokesčių deklaravimas nėra tik pareiga valstybei – tai ir galimybė geriau suprasti savo finansus bei priimti ilgalaikę naudą duodančius sprendimus. Svarbiausia – ne tik pasidžiaugti grąžintomis lėšomis, bet ir atsakingai nuspręsti, kaip jas išleisti.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų vasarį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
Parašyti komentarą