Plastikas yra tiesiog visur, o jo smulkios dalelės be vargo patenka ne tik į aplinką, bet ir į mūsų kūnus. Naujausi tyrimai rodo, kad mikro- ir nanoplastikas gali kauptis kaklo arterijose, o tai kelia potencialų pavojų mūsų širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Nanoplastikai yra mažesnės nei 1000 nanometrų dalelės, t. y. tokios mažos, kad jų neįmanoma pamatyti plika akimi. Tačiau dėl savo mikroskopinio dydžio jos gali nekliudomai įsiskverbti į mūsų kūno ląsteles ir audinius, o vėliau laisvai judėti po juos. Šiuo metu susipažįstame su kito tyrimo, kuris pabrėžia augantį šio problemos mastą, rezultatais.
Mokslininkų komanda iš Naujosios Meksikos universiteto, kuri tyrė žmogaus miego arterijas (pagrindinius kraujagysles), tiekiančias kraują į smegenis, pranešė, kadžmonės, turintys problemų su aterosklerozinėmis plokštelėmis (arterijų sienose atsirandančios pakitimai, susidarantys aterosklerozės metu) arterijose buvo žymiai daugiau plastiko nei žmonės, turintys sveikus kraujagysles.
Kiek plastiko yra mūsų venose?
Tyrėjai tyrimo dalyvius (48 suaugusius) suskirstė į tris grupes: asmenis su sveikomis arterijomis, asmenis su simptomų nekeliančiomis aterosklerozinėmis plokštelėmis ir asmenis, kurie patyrė neurologinius simptomus (tokius kaip praeinantis smegenų išemija ar insultas).
Paaiškėjo, kad žmonių be simptomų, bet su aterosklerozinėmis plokštelėmis, plastiko koncentracija audiniuose vidutiniškai buvo 895 mikrogramų viename grame, t. y. 16 kartų daugiau nei sveikuose kraujagyslių (57 µg/g). Tuo tarpu asmenų su neurologiniais simptomais – net 2888 mikrogramų viename grame, t. y. 51 kartą daugiau nei sveikų donorų.
Pasak dr. Rossa Clarko, pagrindinio tyrimo autoriaus, nanoplastikai patenka į mūsų organizmą pirmiausia su maistu ir vandeniu, nebūtinai per kontaktą su plastikiniais daiktais, tokiais kaip stalo įrankiai ar buteliai. Jų šaltinis taip pat gali būti žuvys ir jūros gėrybės, kurias mes vartojame ir kurios anksčiau įsisavino mikroplastikus iš vandenynų:
Šios plastiko dalelės daugiausia susidaro dėl aplinkos atliekų, ypač vandenynų „sąvartynuose“, irimo. Laikui bėgant jos suyra, patenka į dirvožemį ir vandenį, o vėliau – į maisto grandinę
sako Clarkas.
Ką tai reiškia sveikatai?
Nors nebuvo nustatyta aiškios priklausomybės tarp plastiko kiekio ir ūminių arterijų uždegimų, tyrėjai pastebėjo pokyčius genų, atsakingų už aterosklerozinių plokštelių stabilizavimą, veikloje. Tai rodo, kad nanoplastiko poveikis yra subtilesnis ir sudėtingesnis, nei anksčiau manyta.
Dr Clark pažymi, kad tyrimai yra preliminarūs ir dar neįrodo tiesioginio ryšio tarp plastiko ir insulto ar infarkto rizikos. Plastiko buvimas taip pat gali būti kitos, dar nenustatytos sveikatos problemos simptomas. Todėl tyrėjai planuoja tolesnius tyrimus su didesniu dalyvių skaičiumi, kad geriau suprastų mikroplastiko vaidmenį širdies ir kraujagyslių ligose.
Šaltinis: Interia.pl
Parašyti komentarą