Saugūs santykiai – tai, visų pirma, jausmas, kad jus supranta, gerbia ir priima. Tokiuose santykiuose yra vietos pažeidžiamumui, nuoširdumui ir emociniam artumui. Bet kaip suprasti, ar jūsų santykiai tikrai saugūs, ir ką daryti, jei šio jausmo trūksta?
Saugių santykių požymiai
Abipusė pagarba kaip pasitikėjimo pagrindas
Be pagarbos neįmanoma sukurti jokių saugių santykių. Tai ne tik palaikymo žodžiai, bet ir pasirengimas išklausyti vienas kitą, pripažinti partnerio ribas ir atsižvelgti į jo poreikius. Jei vienas iš partnerių nuolat menkina, išjuokia ar manipuliuoja, pasitikėjimo atmosfera sugriūna, o vietoj saugumo atsiranda įtampa.
Kaip tai patikrinti?
Užduokite sau klausimą: ar galite laisvai reikšti savo mintis ir emocijas, nebijodami pasmerkimo ar bausmės? Jei turite filtruoti savo žodžius ar slėpti jausmus, tai signalas, kad reikia pagalvoti apie savo santykių kokybę.
Galimybė būti savimi be baimės būti pasmerktam
Saugiuose santykiuose galima būti savimi – su savais džiaugsmais, baimėmis ir trūkumais. Svarbu jausti, kad partneris jus priima be sąlygų, o ne laukia, kol „tapsite geresniu“. Jei tenka nuolat prisitaikyti, kad atitiktumėte kito lūkesčius, tai sukelia emocinę įtampą ir laikui bėgant veda prie susvetimėjimo.
Kaip tai patikrinti?
Paklauskite savęs: ar jaučiatės pakankamai patogiai, kad galėtumėte rodyti nuoširdžias emocijas partnerio akivaizdoje? Ar galite pasikalbėti apie savo nerimą, nebijodami, kad sulauksite pašaipos ar susierzinimo?
Emocinė parama sudėtingais momentais
Vienas iš pagrindinių saugių santykių požymių – partnerių gebėjimas palaikyti vienas kitą pažeidžiamais momentais. Tai nereiškia, kad jūsų partneris privalo spręsti visas jūsų problemas, bet svarbu, kad jis būtų šalia, kai jums sunku, ir neignoruotų jūsų išgyvenimų.
Kaip tai patikrinti?
Kai patiriate stresą ar sudėtingą laikotarpį, partneris rodo susidomėjimą, klausosi jūsų ir leidžia suprasti, kad jūsų jausmai yra svarbūs. Nesaugiuose santykiuose, priešingai, gali skambėti frazės: „Vėl tu su savo problemomis“, „Nereikia perdėti“ arba tiesiog visiškai ignoruojami jūsų jausmai.
Konfliktų sprendimas, o ne vengimas
Saugūs santykiai nereiškia, kad juose nėra konfliktų. Priešingai, tokiuose santykiuose žmonės moka aptarti sudėtingas temas, neperkeldami jų į destruktyvias ginčus. Ramus aptarimas, kompromisų paieška ir gebėjimas pripažinti savo klaidas tik sustiprina porą.
Kaip tai patikrinti?
Jei jūsų santykiuose ginčai baigiasi tyla, temos vengimu ar agresyviais išpuoliais, tai gali rodyti emocinio saugumo trūkumą. Svarbu mokytis konstruktyvaus dialogo ir ugdyti sveikus savo jausmų išraiškos įgūdžius.
Bendradarbiavimas, o ne „žaidimas vienoje pusėje“
Saugiuose santykiuose partneriai gerbia vienas kitą kaip asmenybes, o ne laiko priemonėmis savo poreikiams tenkinti. Čia nėra vietos kontrolei ar savo ribų ignoravimui.
Kaip tai patikrinti?
Ar jaučiatės lygiaverčiu santykių dalyviu? Jei santykiai reikalauja nuolatinių nuolaidų iš jūsų pusės, o partneris nesileidžia į kompromisus, tai priežastis susimąstyti.
Kaip sukurti saugius santykius?
Jei supratote, kad jūsų santykiuose trūksta saugumo, tai ne priežastis nusiminti. Saugius santykius galima kurti sąmoningai, pradedant nuo paprastų žingsnių.
Ugdykite sąmoningumą
Atkreipkite dėmesį į savo jausmus, reakcijas ir poreikius. Tai padės suprasti, kokie santykių aspektai kelia nerimą ir kodėl.
Mokykitės kalbėti apie savo emocijas
Atviras jausmų išreiškimas yra artumo pagrindas. Pabandykite pasidalinti savo išgyvenimais su partneriu, nekaltindami jo, o paaiškindami, kas jums svarbu.
Gerbkite ribas
Savo ir partnerio. Jei kas nors jums kelia nepatogumų, nereikia kentėti ar prisitaikyti. Sveikos ribos stiprina santykius.
Dirbkite prie pasitikėjimo
Pasitikėjimas neatsiranda savaime – jį reikia kurti sąžiningumu, patikimumu ir parama.
Nebijokite kreiptis pagalbos
Kartais įveikti baimes ir barjerus, trukdančius jaustis saugiai, galima tik su specialisto pagalba.
Ką apie saugumą santykiuose sako neurobiologija?
Mūsų gebėjimas jaustis saugiai šalia kito žmogaus yra tiesiogiai susijęs su nervų sistemos būkle. Tai ne metafora, o moksliškai įrodyta tiesa.
Kai jaučiamės saugūs, kūnas pereina į ramybės, atvirumo, prieinamumo kontaktui režimą. Būtent šioje būsenoje mes galime:
- empatiškai klausytis,
- atvirai kalbėti apie savo jausmus,
- rodyti rūpestį ir priimti kitą.
Tačiau jei mūsų patirtis ar bendravimas su partneriu kelia nerimą, atstūmimą, grėsmę, nervų sistema akimirksniu įjungia išgyvenimo režimą:
- kova (kaltinimai),
- nutolimas (emocinis ar fizinis atitolimas),
- atsiribojimas (jausmų slopinimas, tylėjimas).
Iš kur atsiranda tokia reakcija?
Toks jautrumas artumui nėra kaprizas, meilės trūkumas ar charakterio bruožas. Tai ankstyvosios patirties pasekmė, ypač jei vaikystėje buvo:
- emocinis nestabilumas šeimoje,
- nepriėmimas,
- kritikuojantys, gąsdinantys ar atsiriboję suaugusieji,
- traumos, sutrikdančios saugumo ir nuspėjamumo jausmą.
Kai vaikas susiduria su situacijomis, kuriose artumas = skausmas, baimė ar gėda, jo nervų sistema pradeda „įsiminti“, kad santykiai yra nesaugūs. Ji nusiteikia nuolat būti pasirengusi gintis. Suaugęs žmogus gali norėti meilės ir artumo, bet jo kūnas vis dar gyvena išgyvenimo scenarijuje.
Ką su tuo galima padaryti?
Pripažinkite: su jumis viskas gerai
Jūs specialiai nesugriaunate santykių. Jūsų kūnas tiesiog bando jus apsaugoti – taip, kaip moka. Tai ne sąmoninga, o automatinė reakcija. Ir jūs nesate vieni – su tuo susiduria milijonai žmonių.
Dirbti su kūnu ir nervų sistema
Bet kokie santykių pokyčiai prasideda ne nuo logikos, o nuo fiziologijos. Savireguliacija, kvėpavimo praktikos, įžeminimo pratimai padeda sukurti saugumo jausmą viduje, kad vėliau jį būtų galima kurti išorėje.
Gydyti senas traumas – dialogu, terapija, kontaktu
Santykiuose (ir ypač terapijoje) galima iš naujo patirti artumą: ne bauginantį, ne grėsmingą, o švelnų ir stabilų. Tai pradeda neuroplastiškumo procesą – nervų sistema mokosi iš naujo.
Mokytis išlaikyti artumą
Tai paradoksalu, bet tiesa: būti šalia ir nebėgti – tai taip pat įgūdis. Jį galima ugdyti. Žingsnis po žingsnio. Nesiblaškant. Be spaudimo.
Parašyti komentarą