Agurkai – viena mėgstamiausių daržovių Lietuvoje, o šiltnamio sąlygos leidžia agurkus auginti dar efektyviau. Dauguma daržininkų žino: tinkamai prižiūrimi agurkai šiltnamyje ne tik duoda didesnį derlių, bet ir mažiau kenčia nuo ligų bei kenkėjų.
Agurkų auginimas polietileno šiltnamyje turi kelis ryškius pranašumus prieš auginimą atvirame grunte:
- derlius uždera anksčiau,
- vaisiai būna traškesni ir sultingesni,
- derliaus kiekis ir kokybė – ženkliai aukštesni,
- augalai mažiau pažeidžiami ligų ir kenkėjų.
Dirvos paruošimas: 5 esminiai žingsniai
Norint užtikrinti sveiką augalų startą, verta laikytis šių veiksmų:
- Pašalinkite visus senus augalų likučius iš dirvos – jie gali būti ligų šaltinis.
- Paskleiskite mineralines trąšas, atsižvelgdami į dirvožemio analizę.
- Dirvą supurenkite iki 20–22 cm gylio – taip pagerinsite aeraciją.
- Jei dirva perdžiūvusi – paliekite ją prieš sėją ar sodinimą.
- Sėkite arba sodinkite daigus tiesiai į paruoštas vagas.
Vanduo – pagrindinis faktorius
Agurkai – itin drėgmę mėgstantys augalai. Kad užaugintų gausų ir skanų derlių, jiems būtinas reguliarus ir tolygus laistymas. Jei augalai laistomi netolygiai – vieną kartą gausiai, o vėliau kelias dienas sausra – vaisiai dažnai tampa kartūs.
Iki žydėjimo agurkams pakanka apie 25–30 litrų vandens 1 m² kas 12–14 dienų. Prasidėjus vaisių formavimuisi, laistyti reikia kas 6–8 dienas tokia pačia norma. Ypač svarbu reguliariai laistyti vaisių augimo laikotarpiu.
Laistymui rekomenduojama naudoti vagelėmis tekantį vandenį, kad nešlaptų lapai – tai padeda išvengti grybelinių ligų.
Tręšimas: mažiau yra daugiau
Agurkų šaknys auga paviršiniuose dirvos sluoksniuose, todėl jos jautriai reaguoja į trąšų koncentraciją. Pertręšimas gali labiau pakenkti nei padėti.
Agurkai ypač jautrūs azoto, kalio ir magnio trūkumui, o mažiau reiklūs fosforui:
- Azoto trūkumas: sulėtėjęs augimas, geltonuojantys seni lapai, mažesni vaisiai.
- Kalio trūkumas: lapai tampa tamsiai žali, susiraukšlėję, kraštai pradeda geltonuoti ir ruduoti, vaisiai gali deformuotis, tapti kriaušės formos.
- Magnio trūkumas: šviesėjantys lapai su išryškėjusiomis gyslomis, vėliau atsiranda rudų dėmių, vaisiai smulkūs.
Magnio stygius ypač ryškus žydėjimo ir intensyvaus vaisių derėjimo metu.
Natūralios trąšos – vertinga alternatyva
Puikus natūralus pasirinkimas – dilgėlių raugas. Jis gaminamas užpildžius pusę indo šviežiomis dilgėlėmis ir užpylus vandeniu. Mišinys kasdien pamaišomas ir po 10–14 dienų yra pasiruošęs naudoti (praskiedus santykiu 1:10).
Taip pat vertinga medžio pelenai – juos galima berti 2–3 kartus šalia augalų (neprilietus stiebų). Kita galimybė – 250 g pelenų ištirpinti 10 litrų šilto vandens ir kiekvienam augalui naudoti po 1 litrą skiedinio.
Ligos ir kenkėjai
Nors šiltnamio sąlygos sumažina ligų tikimybę, profilaktika būtina:
- Galimos ligos: miltligė, tikroji miltligė, agurkų mozaikos virusai.
- Dažniausi kenkėjai: šiltnaminė baltasparnė, persikinė amarė, tripso rūšys.
Laiku aptikus pirmuosius požymius, galima naudoti tiek biologinius preparatus, tiek liaudiškas priemones (pavyzdžiui, česnako arba svogūnų nuovirus), o esant dideliam pažeidimui – registruotus fungicidus ar insekticidus.
Agurkų auginimas šiltnamyje – tai ne tik būdas užsitikrinti ankstyvą ir gausų derlių, bet ir proga mėgautis natūraliais, šviežiais žalumynais be perteklinio chemikalų kiekio. Tereikia žinoti pagrindinius priežiūros principus ir reaguoti į augalų siunčiamus signalus. Rūpestis atneš rezultatų – o traškūs agurkėliai džiugins iki pat rudens.
Parašyti komentarą