Bičių šeimų mirtingumas Nyderlanduose pasiekia kritinį lygį – dėl aplinkoje tvyrančių pesticidų, bitės ne tik netenka galimybės išgyventi žiemą, bet ir… žūsta nuo savo pačių medaus. Tokią šokiruojančią išvadą pateikė Olandijos Bičių fondas, trečius metus iš eilės atlikęs žiemos laikotarpio tyrimus.
Kritinė situacija visoje šalyje
2024–2025 m. žiemą tyrime dalyvavo 198 bitininkai iš visos šalies. Duomenys rodo, kad vidutinis bičių mirtingumas siekė net 21 %, o kai kuriose vietovėse – kaip Utrechto provincijoje – išgyveno vos 60 % avilių. Maža to, jau ne pirmus metus fiksuojamos tokios tendencijos. Pastebėta, kad mirtingumas dažniausiai kartojasi tose pačiose vietovėse – tai leidžia įtarti ilgalaikį aplinkos poveikį.
Ypač neramina faktas, kad daugiausiai miršta stipriausi – didieji aviliai, ir net tie, kurie žiemoja ant savo natūralaus medaus. Tyrimai parodė, kad mirtingumas tarp tokių bičių šeimų siekia net 30 %, kai tuo tarpu aviliai, žiemoję ant gamyklinio cukraus, patyrė vos 10 % nuostolį. Ekspertai konstatuoja: aplinka tokia toksiška, kad bitės nebesugeba išgyventi net naudodamos savo natūralų produktą.
Pesticidų kokteiliai – neišvengiamas nuodas
Bičių fondas kartu su „Buijs Agro-Services“ ir šiemet atliko detalią pesticidų analizę. Tyrimui buvo paimti 23 mėginiai iš negyvų bičių, jų vaško ir medaus – juose rasta net 64 skirtingi pesticidai, iš kurių 21 – Nyderlanduose visiškai uždrausti arba niekada nebuvo leidžiami naudoti. Kai kuriuose mėginiuose aptikta net po 28 skirtingas chemines medžiagas. Tai – rekordiniai skaičiai, rodančios pavojingą cheminės taršos mastą.
Didžiausią pavojų kelia penki junginiai: dikamba, glifosatas, ftalimidas, propargitas ir fluvalinatas – būtent jie sudaro daugiau nei 80 % viso rasto pesticidų kiekio. Ypač pavojingas ftalimidas – jo rasta visuose negyvų bičių mėginiuose. Ši medžiaga yra plačiai naudojama, nors Europos maisto saugos tarnyba įspėja apie jos lėtinę riziką vabzdžiams: ji pažeidžia ne tik suaugusias bites, bet ir jų lervas.
Dikamba – „naujas glifosatas“
Tyrėjai pabrėžia ir augantį dikambos naudojimą. Nors ji leidžiama kaip glifosato pakaitalas kukurūzų laukams, sporto aikštynams ar vejoms, tyrimai rodo, kad žydintys augalai, paveikti dikambos, apdulkinami net 70 % mažiau. Tokia statistika žlugdo bet kokias viltis dėl vabzdžių apdulkintojų atsistatymo.
Medunešės ir laukinės bitės: visų vabzdžių vardu
Profesorius Dave’as Goulsonas teigia, kad bitės šiame kontekste yra signalinė rūšis, lengvai stebima ir parodanti bendrą ekosistemos sveikatą. Pesticidų poveikis nėra ribojamas vien medunešėms – taip pat kenčia laukinės bitės, svirpliai ir kiti vabzdžiai. Nors dažnai laikoma, kad skirtingų bičių rūšys konkuruoja dėl žiedų, šiuo atveju jos visos yra bendros aukos.
Ekonominės pasekmės – ne iš piršto laužtos
Pavojus bičių populiacijai nėra tik ekologinė problema. Pasak tyrimo, Nyderlandų bankai, draudimo bendrovės ir pensijų fondai visame pasaulyje finansuoja įmones, kurios priklauso nuo ekosistemos paslaugų, net už 510 mlrd. eurų. Jei šių paslaugų tiekėjai – bitės ir kiti vabzdžiai – žus, grėsmė iškils ir ekonominiam stabilumui.
Netiesioginis, bet realus poveikis žemės ūkiui, sodininkystei ir net draudimo sektoriui gali būti didžiulis. Jei medunešės ir laukinės bitės nebegalės efektyviai apdulkinti augalų, mažės derliai, brangs maistas, kils nuostoliai tiek ūkininkams, tiek verslams.
Laikas veikti – dabar
Kol Nyderlandų laukuose žydi dekoratyviniai augalai, o bitės dar kovoja dėl išlikimo, visuomenei kyla klausimas – ar tikrai reikia tiek pesticidų? Tyrimai aiškiai rodo: bitės žūsta nebe tik dėl aplinkos, bet ir dėl mūsų sprendimų.
Ar galėsime rytoj pasitikti pavasarį su dūzgiančiais aviliais? Tai priklauso nuo šiandienos pasirinkimų. Jei norime saugios aplinkos – ir žmonėms, ir vabzdžiams – pesticidų vartojimas turi būti nedelsiant peržiūrėtas. Bičių fondas ir toliau kviečia visuomenę atsigręžti į gamtą, kol dar ne vėlu.
