Automobilių amžius yra svarbus veiksnys, kai kalbama apie eismo saugumą ir transporto priemonių patikimumą. Senesni automobiliai dažnai kelia daugiau rizikų dėl pasenusių technologijų, nusidėvėjimo ir priežiūros iššūkių. Tiesa, gali kilti klausimas – ar senas automobilis visada yra pavojus kelyje?
Lietuviai – renkasi vis naujesnius automobilius
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima tendencija rinktis naujesnius automobilius. Tai lemia tiek didesnis žmonių dėmesys saugumui ir komfortui, tiek finansinių galimybių plėtra. Taip pat svarbus vaidmuo tenka valstybės politikai, kuri taip pat skatina įsigyti mažiau taršių ir modernesnių transporto priemonių. Vis dėlto, nepaisant šios tendencijos – senų automobilių skaičius Lietuvoje išlieka itin didelis.
Dalis vairuotojų sąmoningai renkasi senesnes transporto priemones dėl jų mažesnės kainos. Jie argumentuoja, kad senesni automobiliai gali būti pigesni eksploatuoti ir lengviau remontuojami. Visgi, ekonomija gali būti apgaulinga, juk neinvestavus į priežiūrą – senas automobilis gali kelti pavojų ne tik jo savininkui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Žinoma, geras servisas Vilniuje gali padėti išspręsti daugelį problemų, tačiau čia jau reikia skaičiuoti – ar apsimoka.
Autoparkas Lietuvoje
Lietuva yra viena iš Europos šalių, kuriose automobilių parkas yra vienas seniausių. Remiantis naujausiais duomenimis – vidutinis Lietuvoje registruotų automobilių amžius yra apie 15 metų. Palyginimui, Vakarų Europos šalyse šis rodiklis dažnai neviršija 8–10 metų. Be to, didelė dalis mūsų keliuose važinėjančių automobilių yra senesni nei 20 metų.
Senas automobilių parkas dažnai siejamas su didesniu avaringumu, tarša ir techninėmis problemomis. Kiekvienais metais apie 40 % senų automobilių Lietuvoje neatitinka techninės apžiūros reikalavimų, o tai rodo, kad nemaža jų dalis važinėja su įvairiais defektais. Tokios transporto priemonės gali tapti avarijų priežastimi, ypač jei vairuotojai ignoruoja techninės priežiūros būtinybę.
Kas yra senas automobilis?
Automobilio „senumo“ sąvoka gali būti subjektyvi. Daugelis specialistų senais automobiliais laiko tuos, kurie yra senesni nei 10 metų. Šis rodiklis labai priklauso nuo transporto priemonės:
- Eksploatacijos intensyvumo.
- Priežiūros kokybės.
- Technologinio sudėtingumo.
Pavyzdžiui, 20 metų senumo automobilis, kuris buvo reguliariai prižiūrimas ir naudojamas retai – gali būti techniškai geresnės būklės nei 10 metų senumo automobilis, kuris buvo intensyviai eksploatuojamas, tačiau prastai prižiūrėtas.
Visgi svarbu atsižvelgti į technologinius skirtumus. Senesniuose automobiliuose dažnai nėra:
- ABS (stabdžių antiblokavimo sistema).
- ESP (elektroninė stabilumo kontrolė).
- Modernių oro pagalvių.
Šios saugumo sistemos gali išgelbėti gyvybę avarijos metu.
Tvarkymas – tik su meistrais
Vienas didžiausių senų automobilių privalumų yra tai, kad jų remontas dažnai yra pigesnis nei naujesnių modelių. Tiesa, šis pigumas gali būti apgaulingas, ypač jei automobilio savininkas ignoruoja techninės priežiūros svarbą arba pasitiki nekompetentingais meistrais.
Senų automobilių priežiūrai reikalingas kvalifikuotas specialistas, kuris supranta senesnių modelių ypatybes ir gali užtikrinti, kad remontas būtų atliktas tinkamai. Taip pat dažnai pastebima, kad vairuotojai taupo techninės priežiūros sąskaita, pavyzdžiui, naudoja pigias detales arba vengia profilaktinių patikrinimų.
Ekspertai pabrėžia, kad net jei senas automobilis neveikia tinkamai, žinoma, svarbu reguliariai tikrinti jo stabdžių sistemą, pakabą ir variklį. Uždelstas remontas gali lemti rimtas avarijas kelyje. Atsakingai prižiūrimas senas automobilis gali būti visiškai saugus, tačiau tam reikia papildomų pastangų ir finansinių investicijų.
Dažniausios seno automobilio problemos
Senesni automobiliai dažniau susiduria su tam tikromis problemomis, kurios ne tik kenkia saugumui, bet ir padidina eksploatacijos išlaidas. Viena dažniausių problemų – stabdžių sistemos nusidėvėjimas. Stabdžių diskai, kaladėlės ir žarnelės ilgainiui dėvisi, o jų gedimai gali tapti avarijos priežastimi.
Kita dažna problema – pakabos elementų nusidėvėjimas. Senesnių automobilių amortizatoriai, šarnyrai ir spyruoklės ilgainiui praranda savo efektyvumą, todėl automobilis tampa mažiau stabilus kelyje. Taip pat dažnai genda variklio ir transmisijos komponentai, kurie gali būti itin brangiai remontuojami.
Nepamirškime ir korozijos – viena didžiausių senų automobilių priešų. Druska, kuria žiemą barstomi keliai, dar labiau pagreitina metalinių automobilio dalių rūdijimą. Nepakankama priežiūra gagaliausiai gali lemti, kad automobilis taps techniškai netinkamas eksploatuoti per gana trumpą laiką.
Ar visada išmanumas yra mūsų pusėje?
Modernūs automobiliai pasižymi pažangiomis saugumo ir išmaniosiomis technologijomis, kurios, atrodo, turėtų gerokai sumažinti eismo įvykių riziką. Visgi, ar šios technologijos visada yra mūsų pusėje? Nors naujesni automobiliai turi sistemas, kurios turėtų padėti išvengti avarijų (pvz., automatinis stabdymas ar įspėjimai apie kliūtis), visgi, jos gali sukelti ir tam tikrų problemų.
Vienas iš išmanumo iššūkių – vairuotojų pernelyg didelis pasitikėjimas technologijomis. Pavyzdžiui, kai kurie vairuotojai gali per daug pasikliauti stabdžių pagalbinėmis sistemomis ir pamiršti tinkamai įvertinti situaciją kelyje. Be to, išmaniųjų sistemų gedimai gali būti sunkiai pastebimi ir brangiai remontuojami, todėl jų efektyvumas priklauso nuo tinkamos priežiūros.
Senuose automobiliuose tokių išmaniųjų sistemų nėra, todėl visa atsakomybė už vairavimo saugumą tenka vairuotojui. Tai gali būti tiek privalumas, tiek trūkumas – vairuotojas privalo būti budresnis ir geriau išmanyti savo automobilio veikimą.
