Vakare gavau žinutę (pranešimą) iš banko – kažkas į mano banko sąskaitą pervedė 400 eurų. Iki kitos algos dar nemažai laiko, o avansą jau buvau pasiėmusi prieš kelias dienas. Pirmoji mintis – ar tik ne vyras mane ketina nustebinti brangia šventine dovana?
– Ačiū, brangusis! Tokio siurprizo nesitikėjau!
– Apie ką tu kalbi?
– Na… apie tuos pinigus. Tu juos pervedei, tiesa?
Tomas susiraukė, paėmė telefoną ir užtrenkė miegamojo duris. Jis beveik valandą slėpėsi nuo manęs, bet galiausiai išėjo ir pasakė:
– Matyt, kažkokia klaida. Rytoj viską išsiaiškinsiu.
– Bet juk tu rytoj važiuoji į Vilnių? Kaip su komandiruote?
– Išvažiuosiu vėliau. Tik jei iš to numerio kas nors skambins – neatsiliepk. Tai kažkoks naujas sukčiavimo būdas, – tarė jis.
Nuo to vakaro Tomas tapo itin įtarus dėl mano telefono – vos atsklisdavo pranešimas, jis skubėdavo jį patikrinti. Gal jam pavydas, o gal – kažkas rimčiau. Bet man visa tai kėlė nerimą.
Aš nusprendžiau neliesti pervestų pinigų ir užšaldžiau banko sąskaitą.
– Gal važiuok aplankyti tėvų? Juk seniai buvai pas juos. Dabar – puiki proga, artėja šventės, – pasiūlė jis.
Šis siūlymas mane nustebino. Tomas niekada nesidžiaugdavo, kai išvykdavau pas tėvus į kaimą. Jis visada stengdavosi mane sulaikyti. Bijodavo, kad artimieji gali mane įtikinti jį palikti. O dabar – toks staigus pokytis. Jis net pažadėjo nupirkti bilietą.
Kitą rytą mane pažadino pranešimas iš nežinomo numerio. Jis buvo aiškiai matomas.
„Labas! Aš – Katja, tavo vyro meilužė. Tomas, žinoma, sakė, kad tu esi kiek keista, bet… Visgi aš tau pervedžiau tuos pinigus. Tikėjausi, kad suprasi, kas vyksta. Tarsi užmečiau kabliuką. Dabar gailiuosi, kad švaistau laiką ir pinigus ant tavęs. Tikiuosi, po šios žinutės viską suprasi. Paleisk Tomą – jis myli tik mane.“
P.S. Linksmų švenčių! Ir trys juoko emoji pabaigoje.
Iš pradžių galvojau, kad tai pokštas. Ar naujas sukčiavimo būdas? Bet kol Tomas buvo duše, paėmiau jo telefoną ir patikrinau kontaktus. Radau tą numerį. Ir kartu – visą tiesą.
Taip, tai tikrai buvo jo meilužė. Jie slapta susitikinėjo beveik metus. Visi tie „darbo susitikimai“, „komandiruotės“ ir „vėlavimai“ – buvo tik priedanga. Aš jam aklai pasitikėjau, o reikėjo bent šiek tiek budrumo.
Ištraukiau iš spintos lagaminą ir ėmiau krauti jo daiktus. Tiksliau – tiesiog numečiau juos nuo pakabų ir spyriau vienai kojinei.
Tomas bandė teisintis, bet man to nebereikėjo. Laimei, butas priklausė mano tėvams, ir jis neturėjo jokių teisių į jį. Pabaigai – grąžinau jam tuos pačius 400 eurų.
Svarbiausia dovana, kurią gavau per šventes, buvo… mūsų skyrybos.
Kaip aš į tai žiūriu dabar?
Tą dieną, kai gavau pranešimą, galėjau pasirinkti: apsimesti, kad nieko nevyksta – ar stoti akis į akį su realybe. Pasirinkau save. Ir tai buvo vienas iš protingiausių sprendimų mano gyvenime.
Šį tekstą atsiuntė mūsų portalo skaitytoja Rūta iš Rokiškio. Portalo redakcija redagavo tekstą.
Jai tik tiek sumokėjo už vyrą kurį nuviliojo,tai nekažkos jis ten lobis…
Čia jau ne mano bėdos kas man pervedė į mano sąskaita.Turetu kentėti tas kuris pervedė i kito sąskaita.