Pastaruoju metu sodininkams kyla abejonių dėl medienos pelenų naudojimo savo daržuose. Viena vertus, pelenai – puikios trąšos, turinčios vertingų elementų, kita vertus – daugelis mano, kad jie smarkiai kenkia dirvožemiui.
Medienos pelenai – viena seniausių trąšų, kurias žmonija naudoja. Pelenai – tai pačios gamtos sukurtos trąšos, nes miškų gaisrai egzistavo dar iki žmonių atsiradimo, iki žemdirbystės vystymosi, net iki primatų atsiradimo. Didelis kiekis medienos pelenų, susidarantis miškų gaisrų metu, natūraliai praturtina dirvą. Po tokių gaisrų dažnai pastebima didesnė augalų įvairovė, padaugėja augalų bei su mišku susijusių organizmų ir gyvūnų – tai labai svarbu ir naudinga evoliucijai.
Pelenai yra visiškai natūralios kilmės trąša, susidariusi natūralių procesų metu. Todėl atsisakyti jų naudojimo daržininkystėje vien dėl mitų ar klaidinančių patarimų būtų klaidinga. Medienos, durpių, rudosios ir akmens anglies pelenai: kada, kaip, kodėl ir kiek naudoti, kad augalai iš to turėtų naudos.
Mitas Nr. 1 – Pelenus galima įterpti tik pavasarį (arba tik rudenį)
Iš tiesų pelenus galima įterpti į dirvą tiek pavasarį, tiek rudenį – esminio skirtumo nėra. Tačiau jei sodininkas nežino savo dirvožemio pH, saugiau pelenus įterpti rudenį – įkasti arba išpurenti.
Mitas Nr. 2 – Pelenai visada ir visur naudingi
Pelenai turi ir „tamsiąją pusę“ – jų didelis šarmingumas. Rūgščiuose dirvožemiuose tai ne problema – priešingai, tokiais atvejais pelenai yra viena geriausių trąšų, nes veikia kaip kalio ir kalcio šaltinis ir mažina dirvos rūgštingumą.
Jei pelenai dideliais kiekiais įterpiami rudenį, kai dirvos gyvybiniai procesai sustoja ir derlius jau nuimtas, iki pavasario viskas dažniausiai susinormalizuoja. Tačiau jei pelenai naudojami tirpalų pavidalu augalams tręšti, būtina kompensuoti jų per didelį šarmingumą, neutralizuojant jį rūgštiniais priedais – pavyzdžiui, actu, citrinos rūgštimi arba kelias dienas pastovėjusiu žaliųjų augalų užpilu. Tuomet pelenai tampa puikiomis trąšomis.
Jei pelenus užpilame vandeniu – pavyzdžiui, 1 litras pelenų 10 litrų vandens – po kelių valandų susidaro du sluoksniai: viršutinis tirpalas ir nuosėdos apačioje. Jie turi skirtingas savybes: viršutinė dalis daugiausia turi kalio – ją naudoti reikėtų tada, kai augalams trūksta kalio, pavyzdžiui, kai pomidorams geltonuoja viršūnės. Agurkams, jei trūksta saldumo ir geltonuoja užuomazgos, taip pat reikia šio tirpalo.
Apatinę dalį (nuosėdas) naudoti reikėtų tada, kai trūksta kalcio – pavyzdžiui, pomidorų viršūnių puvimo atveju.
Mitas Nr. 3 – Pakanka pelenus tiesiog paberti aplink augalo šaknis
Tai padidins kalio kiekį dirvoje ir skatins žydėjimą bei derėjimą. Tačiau, kaip jau minėta, pelenai sukelia stiprų šarmingumą, kuris daugeliui augalų netinka. Be to, reikia nemažai laiko, kol dirva atgauna natūralų balansą, o tuo metu augalai negali įsisavinti pelenų maisto medžiagų.
Mitas Nr. 4 – Pakanka pelenus ištirpinti vandenyje (1 stiklinė kibirui) ir naudoti laistymui
Tokiu būdu pelenai taip pat per daug šarmina dirvą. Be to, tokiame tirpale pelenai suriša fosforą, kuris augalams labai reikalingas, todėl jie jo nebegali pasisavinti. Todėl sodininkams reikia būti atsargiems su neneutralizuotais pelenų tirpalais – jie suriša fosfatus ir sukelia šio elemento trūkumą.
Pelenai yra mineralinė trąša su organine kilme – todėl jie priskiriami tiek organinėms, tiek mineralinėms trąšoms. Tačiau skirtingų rūšių pelenai turi skirtingą kiekį augalams naudingų medžiagų. Yra dvi pagrindinės pelenų rūšys – augalinės kilmės pelenai ir medienos pelenai.
Vertingiausi pagal sudėtį – saulėgrąžų pelenai – jie turi 2,5 karto daugiau maisto medžiagų nei medienos pelenai:
- kalcis – 15 %,
- kalis – 35 %,
- magnis – 15 %,
- fosforas – 5 %.
Tai reiškia, kad augalai gauna daugiau naudos su mažesnėmis sąnaudomis. Tačiau, kad ir kokie naudingi būtų saulėgrąžų pelenai, jie sukelia tas pačias problemas – peršarminimą ir fosforo surišimą.
Mitas Nr. 5 – Pelenus naudinga maišyti su kompostu
Norint pagerinti jo mineralinę sudėtį ir kad augalai gautų daugiau maistinių medžiagų. Tai visiškai neleistina – pelenus reikia naudoti tik atskirai nuo kitų trąšų, nes jie reaguoja su daugeliu maisto medžiagų ir padaro jas augalams neprieinamas.
Taigi – ar pelenai išvis netinka kaip trąša? Ne, žinoma, kad tinka, ypač vasaros antroje pusėje, kai augalams nebereikia tiek daug azoto, bet labai reikalingi kalis, fosforas ir kalcis – būtent tie elementai, kurių gausu pelenuose. Azoto ir chloro pelenuose apskritai nėra. Svarbu tik juos naudoti teisingai.
Parašyti komentarą