Komisija pripažįsta, kad Europos vandens ciklas yra smarkiai paveiktas taršos, klimato kaitos ir ekologinės degradacijos. Jau dabar matome džiūstančius ežerus, potvynius, PFAS ir nitratais užterštus vandenis, ir infrastruktūrą, kuri visiškai netinka ekstremalioms oro sąlygoms.
Nors siūloma strategija nėra privaloma, ES ragina valstybes narės pačias susikurti planus, kaip mažinti vandens švaistymą – nuo žemės ūkio iki energetikos sektoriaus. Kyla klausimas: ar netrukus bus įvestos vandens normos gyventojams?
Dar daugiau nerimo kelia tai, kad Komisija atsisako kurti naujus įstatymus – esą jų jau yra „pakankamai“. Tačiau ar tikrai? Ar tiesiog ES bijo atvirai pripažinti, kad Europa artėja prie vandens krizės slenksčio?
Tuo tarpu Europos investicijų bankas ruošiasi išleisti daugiau nei 15 MILIJARDŲ eurų, kad paremtų infrastruktūrą ir taršos šalinimo projektus. Ar tai paskutinė galimybė išsigelbėti?
Aiškindama neprivalomo 10 % tikslo pagrindimą, ES aplinkos komisarė Jessica Roswall žurnalistams sakė: „Man aišku, kad turime turėti konkrečius tikslus, kurių siekiame, tačiau taip pat turime žinoti, kad padėtis skirtingose valstybėse narėse ir regionuose yra labai, labai skirtinga.“
Ji rėmėsi tą pačią dieną paskelbta Europos aplinkos agentūros ataskaita, kurioje atkreipiamas dėmesys į pagrindinius sektorius, turinčius vandens taupymo potencialą, įskaitant elektros energiją, žemės ūkį ir viešąjį vandens tiekimą.
Šiuo metu Europa susiduria su keliomis vandens išteklių problemomis – PFAS ir nitratų tarša, infrastruktūros pralaidumu, stipresnėmis sausromis ir intensyvesniais krituliais, kaip matyti, pavyzdžiui, išdžiūvusiuose Oud-Heverlee ežeruose.
Tačiau naujoje strategijoje nenumatyti nauji teisės aktai dėl vandens naudojimo ar taršos. Rosvala pabrėžė, kad jau yra „daug teisės aktų“ dėl tvaraus vandens naudojimo, ir pridūrė: „Turime sutelkti dėmesį į įgyvendinimą.“
Siekdamas paremti strategijos įgyvendinimą, Europos investicijų bankas 2025–2027 m. skirs daugiau nei 15 mlrd. EUR finansavimą, be kita ko, dideliems infrastruktūros objektams ir gamtos technologijomis pagrįstiems sprendimams.
Komisija taip pat planuoja sukurti viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvą, kuria bus skatinami technologiniai PFAS ir kitos patvarios cheminės taršos valymo sprendimai – tai žingsnis į priekį, palyginti su ankstesniu strategijos projektu, kuriame buvo siūlomas tik taršos atkūrimo paramos mechanizmas.
Šaltinis: la.lv
Parašyti komentarą