Šiandien apie 11 valandą Lietuvos laiku pietiniame Saulės poliuje buvo užregistruotas itin stiprus plazmos išsiveržimas. Saulės astronomijos laboratorijos tinklalapyje teigiama, kad buvo užfiksuotas ypač retas reiškinys — plazmos debesis neįprasto dydžio ir tankio.
„Šiuo metu laikoma nustatyta, kad šis plazmos debesis susiformavo dėl milžiniško Saulės protuberanto destabilizacijos. Protuberantas buvo kitoje Saulės pusėje, todėl iš Žemės nebuvo matomas. Momentas, kai protuberantas išniro už Saulės krašto, buvo užfiksuotas kelių kosminių teleskopų, esančių orbitoje. Plazmos išsiveržimas dar maždaug parą išliks šių prietaisų matymo lauke. Tai leis tiksliau nustatyti judėjimo trajektoriją, kuri, vis dėlto, galutinai paaiškės tik dienos pabaigoje. Šiuo metu manoma, kad plazma juda labai aštriu kampu nuo Žemės krypties — neatmetama, kad net priešinga kryptimi“, – rašoma pranešime.
Paaiškiname:
- Protuberantas – karštos plazmos kilpa arba žiedas, iškilęs virš Saulės paviršiaus. Nors yra manoma, kad protuberantai atsiranda dėl Saulės magnetinio lauko pokyčių, tikrieji energijų virsmai, sukuriantys ir išlaikantys protuberantus, vis dar iki galo neištirti.
- Destabilizacija (de… + stabilizacija), dideli politinių jėgų ar išorės veiksnių pasikeitimai valstybės ar regiono mastu. Priešinga stabilizacijai.
Saulė išlieka aktyvi: dviem įvykiais per 10 dienų
Taip pat pažymima, kad Saulė ir toliau demonstruoja didelį sukauptos energijos potencialą. Po neseniai įvykusio išsiveržimo, sukėlusio ilgiausią geomagnetinių audrų seriją nuo 2017 metų, tai jau antras tokio masto įvykis per 10 dienų. Laimei, šį kartą poveikio Žemei rizika beveik atmesta.
Parašyti komentarą