Italijoje įsigaliojus draudimui vyresniems nei 68 metų vairuotojams sėsti prie sunkvežimio vairo, transporto sektorius susidūrė su dilemą. Viena vertus, statistika rodo padidėjusią vyresnio amžiaus vairuotojų riziką keliuose. Kita vertus, patyrę specialistai priversti palikti darbą vien dėl gimimo datos, neatsižvelgiant į jų realius gebėjimus ir sveikatą.
Taisyklės anatomija
Italijos kelių kodekso 126 straipsnis yra kategoriškas: sulaukus 68 metų, C ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimai tampa beveik nenaudingi profesinei veiklai. Už šio draudimo nepaisymą gresia iki 1200 eurų bauda ir laikinas pažymėjimo atėmimas. Tiesa, lengvųjų automobilių vairavimas lieka prieinamas, tačiau profesionaliam vairuotojui tai menka paguoda.
Iki 65 metų sunkvežimių vairavimas leidžiamas be papildomų sąlygų. Nuo 65 iki 68 metų teoriškai galima pratęsti leidimą, tačiau tam reikia įveikti medicininių patikrinimų maratoną ir gauti specialistų palaiminimą. Po 68-ojo gimtadienio durys užsiveria galutinai.
Statistikos šešėliai
Italijos valdžia remiasi Vidaus reikalų ministerijos duomenimis apie padidėjusią vyresnio amžiaus vairuotojų avaringumą. Prancūzijos pavyzdys taip pat kalbantis: 2021 metais keliuose žuvo 449 vyresni nei 75 metų vairuotojai. Tačiau kritikai pastebi, kad tokie skaičiai neatskleidžia viso vaizdo. Ar atsižvelgiama į nuvažiuotų kilometrų skaičių? Ar lyginami avarijų tipai ir sunkumas? Ar įvertinama, kad jauni vairuotojai taip pat sudaro nemažą dalį sunkių avarijų statistikoje?
Sektorius spąstuose
Transporto pramonė jau seniai kenčia nuo chroninio vairuotojų stygiaus. Jaunimas nesiveržia į profesijos, kurios reikalauja ilgų valandų kelyje, atokiau nuo namų. Tokiomis aplinkybėmis atsisakyti patyrusių specialistų, kurie dešimtmečius tobulino savo įgūdžius ir pažįsta kiekvieną Europos kelių vingį, atrodo bent jau neapdairu.
Vežėjų asociacijos skaičiuoja nuostolius: kiekvienas anksčiau pensijoje atsidūręs vairuotojas reiškia papildomas išlaidas naujokų mokymui, didesnę klaidų tikimybę pereinamuoju laikotarpiu ir prarastą institucinę atmintį.
Alternatyvūs keliai
Diskusijos centre – individualaus vertinimo principas. Vietoj kategorinio amžiaus barjero siūloma orientuotis į konkrečius gebėjimus. Reguliarūs sveikatos patikrinimai, psichomotorinių funkcijų testai, vairavimo įgūdžių demonstravimas – visa tai galėtų būti objektyvesni kriterijai nei vien metrikų įrašas.
Kai kurie ekspertai siūlo diferencijuotą požiūrį: galbūt apriboti tik tam tikrus maršrutus ar krovinių tipus vyresniems vairuotojams, leisti dirbti trumpesnes pamainas ar tik vietinius reisus. Technologijų pažanga taip pat atveria naujas galimybes – modernios saugumo sistemos galėtų kompensuoti amžiaus nulemtus reakcijos sulėtėjimus.
Europos perspektyva
Italijos sprendimas stebimas visoje Europoje. Kitos šalys svarsto, ar sekti šiuo pavyzdžiu, ar ieškoti alternatyvių kelių. Lietuvoje kol kas tokių griežtų apribojimų nėra, tačiau diskusijos apie vyresnio amžiaus vairuotojų saugumą vyksta ir čia.
Dilema išlieka universali: kaip suderinti kelių saugumą su darbo teisėmis, kaip išvengti diskriminacijos nepakenkiant visuomenės interesams. Galbūt ateitis – ne draudimuose, o išmaniose sistemose, kurios realiu laiku vertintų vairuotojo būklę, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Iki tol Italijos sunkvežimių vairuotojai, artėjantys prie lemtingos 68 metų ribos, skaičiuoja likusias darbo dienas ir svarsto, ar jų patirtis tikrai tapo našta, o ne turtu.
Šaltinis: motoryzacja.interia.pl
Parašyti komentarą