Nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje įsigaliojus prekių ir paslaugų krepšelių sumų apvalinimui atsiskaitant grynaisiais, kilo nauja mitų banga. Pagrindinis jos akcentas – neva 1 ir 2 euro centų monetos nebegalioja. Lietuvos banko duomenys rodo, kad gyventojai aktyviai reaguoja į pokyčius: per pirmąjį mėnesį į banką grįžo net 11,2 milijono šių monetų – dešimteriopai daugiau nei įprastai. Tačiau skubėti atsikratyti smulkiausių pinigų tikrai neverta.
Lietuvos bankas pabrėžia, kad smulkiausios monetos išlieka teisėta ir galiojančia mokėjimo priemone visoje euro zonoje.
„Apvalinimas vyksta sklandžiai, tačiau dažniausias mitas, su kuriuo susiduriame, – neva 1 ir 2 euro centų monetos nebegalioja, todėl jų atsisakoma priimti. Tai visiška netiesa“, – aiškina Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius.
Pasak jo, prekybininkai ne tik gali, bet ir privalo priimti šias monetas iš pirkėjų. Nors Lietuvos bankas rekomenduoja verslui grąžą jomis atiduoti tik esant būtinybei, kai trūksta stambesnių monetų, draudimo jas naudoti nėra.
Kaip veikia apvalinimas ir ką daryti su centais?
Svarbu atsiminti, kad naujoji tvarka taikoma tik atsiskaitant grynaisiais pinigais. Tokiu atveju galutinė pirkinių krepšelio suma yra apvalinama iki artimiausio 0 arba 5 euro centų. Jei atsiskaitote banko kortele, mobiliąja pinigine ar pavedimu, mokate tikslią sumą iki vieno cento tikslumu.
Gyventojai, sukaupę nemažą kiekį smulkiųjų monetų, turi dvi pagrindines išeitis:
- Aktyviai naudoti atsiskaitymams. Parduotuvės privalo priimti jūsų 1 ir 2 euro centų monetas.
- Nemokamai pasikeisti. Jas galima be jokio mokesčio išsikeisti į stambesnius pinigus Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.
Taigi, nors monetų skaičius apyvartoje palaipsniui mažės natūraliai, jos dar ilgai liks vertingos ir tinkamos naudoti kasdieniams atsiskaitymams.
Parašyti komentarą