Paruošti skanų, sultingą ir tolygiai iškeptą šašlyką ant žarijų – tai visas menas, reikalaujantis ne tik teisingai parinkti mėsą bei marinatą, bet ir gebėti tinkamai jį iškepti.
Šis daugelio mėgstamas patiekalas turi galybę receptų, tačiau kepimo procesui neišvengiamai trukdo viena ir ta pati problema – nuo mėsos ant žarijų varvantys riebalai, kurie užsidega didele liepsna ir apdegina mėsą.
Pagrindinė problema
Svarbiausias uždavinys kepant šašlyką – palaikyti stabilią, tolygią kaitrą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai nesudėtinga. Tačiau kai tik riebalai pradeda lašėti ant įkaitusių žarijų, jie akimirksniu užsiliepsnoja. Paprastai liepsnas gesiname vandeniu iš butelio. Kai kurie naudoja ir girą, alų, mėsos marinatą ar net mineralinį vandenį, manydami, kad išsiskiriantys garai suteikia patiekalui ypatingą aromatą.
Vis dėlto vanduo turi vieną didelį minusą: užgesinus liepsną, sušlampa ir pačios žarijos – jos atvėsta ir įvyksta nereikalingi temperatūros svyravimai. Dėl to mėsa gali gautis neskani ir likti žalia. Jei kepsninėje dar rusena daug karštų žarijų, tai gali išgelbėti situaciją. Bet jei ne, šašlyką galima laikyti sugadintu.
Efektyvus sprendimas
Viskas, ko reikia norint išvengti nuo varvančių riebalų kylančių liepsnų, yra paprasta valgomoji druska. Kai tik žarijos pasiekia norimą temperatūrą ir pasidengia lengvu pelenų sluoksniu, jas reikia tolygiai apibarstyti druska.
Standartinei kepsninei prireiks maždaug 100–200 gramų druskos. Barstyti reikia atsargiai – druska nuo karščio gali „sprogti“, o smulkios dalelės gali nudeginti odą, todėl laikykitės atstumo.
Kai druska nustoja spragsėti, galite drąsiai dėti iešmus virš žarijų. Šis metodas ne tik blokuoja riebalų sukeliamus pliūpsnius, bet ir skatina tolygesnę kaitrą bei sumažina pelenų kiekį. Mėsa iškepa greičiau, per 15–17 minučių, nepridega ir nepasidengia suodžiais.
Parašyti komentarą