Jodas žmonėms gerai žinomas kaip svarbus skydliaukės veiklai, tačiau ne visi žino, kad šis mikroelementas yra ne mažiau svarbus ir augalams. Nors jodas nėra priskiriamas prie pagrindinių augalų mitybos elementų, vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad jo buvimas dirvožemyje ir tręšimo schemose gali turėti reikšmingą poveikį augalų augimui, atsparumui ligoms ir produktyvumui.
Taigi, kuo svarbus jodas augalams, kaip atpažinti jo trūkumą ir kokių priemonių imtis?
Kur dažniausiai trūksta jodo?
Jodo kiekis dirvožemyje labai priklauso nuo jo tipo. Ypač dažnai jodo trūkumas pasireiškia:
- Durpiniuose ir smėlinguose dirvožemiuose, kuriuose natūraliai yra mažai mikroelementų;
- Lengvuose priemoliuose, ypač jei jie yra prastai mineralizuoti;
- Rūgščiuose substratuose, kuriuose mikroelementai tampa sunkiau prieinami augalams;
- Dirvožemiuose su mažu organinės medžiagos kiekiu, nes organinė medžiaga padeda sulaikyti ir aktyvinti mikroelementus.
Tokios augimo sąlygos padaro augalus pažeidžiamesnius ir sumažina jų galimybes natūraliai pasisavinti reikiamus mikroelementus.
Jodo trūkumo požymiai: ką būtina žinoti?
Jodo trūkumo simptomai gali būti panašūs į kitų mikroelementų stygių, todėl atidi stebėsena ir kompleksiškas vertinimas – būtinas. Dažniausiai pastebimi šie požymiai:
1. Lėtas augimas ir silpna vegetacija
Augalai vystosi vangiai, stiebai būna ploni, lapai – mažesni ir silpnai pigmentuoti. Dėl lėtesnio medžiagų apykaitos proceso augalai neužaugina pakankamai biomasės.
2. Vėluojantis žydėjimas ir menkas vaisių mezgimas
Ypač būdinga daržovėms, tokioms kaip pomidorai, paprikos ar agurkai. Vaisiai būna maži, blyškūs, nevisiškai išsivystę. Žiedai gali kristi nespėję išsiskleisti arba likti sterilūs.
3. Padidėjęs jautrumas ligoms ir kenkėjams
Trūkstant jodo, augalų atsparumas natūraliai sumažėja. Jie tampa labiau pažeidžiami grybinių ligų, nematodų, vielinių kirminų ir kitų patogenų. Dėl susilpnėjusios imuninės sistemos augalai negeba apsisaugoti net nuo įprastų aplinkos streso veiksnių.
4. Prasta vaisių ir uogų kokybė
Vaismedžiai ir uoginiai augalai (pvz., vynuogės, braškės, avietės) gali formuoti nepilnaverčius, deformuotus ar pūvančius vaisius. Uogos būna ne tik smulkesnės, bet ir greičiau genda.
Kaip spręsti jodo trūkumo problemą?
Norint užtikrinti optimalų jodo kiekį dirvožemyje ir augalo mityboje, svarbu imtis šių priemonių:
✅ Dirvožemio analizė
Prieš atliekant tręšimą verta ištirti dirvožemio sudėtį. Tai padės tiksliai nustatyti mikroelementų trūkumą ir parinkti tinkamą priemonę.
✅ Jodo trąšos arba mikroelementų papildai
Rinkoje galima rasti mikroelementinių trąšų mišinių, kurių sudėtyje yra kalio jodido (KI) arba natrio jodido (NaI). Jodo koncentracija turi būti itin tiksli, nes perteklinis kiekis gali turėti fitotoksinį poveikį.
✅ Ekologiški sprendimai
Kai kurie sodininkai pasitelkia natūralius būdus – jodo šaltinis gali būti atskiestas jodo tirpalas (pvz., kelios lašai vaistinio jodo litre vandens) naudojamas kaip purškalas arba papildas.
✅ Organinės medžiagos
Reguliariai papildant dirvą kompostu, mėšlu ar kitais organiniais junginiais, galima pagerinti mikroelementų įsisavinimą, įskaitant jodą.
Išvada: jodas – nepastebimas, bet būtinas
Jodo svarba augalų fiziologijoje vis dar nėra iki galo išnagrinėta, tačiau praktika rodo, kad net ir menkas jo trūkumas gali turėti ženklių pasekmių derliui, augalų sveikatai bei jų gebėjimui atlaikyti stresą.
Stebėkite, analizuokite ir reaguokite – tai raktas į sveiką, produktyvų ir atsparų augalą. Neignoruokite mikroelementų – jie gali būti nematomi, bet jų poveikis itin svarbus.
Parašyti komentarą