Savo name nusprendėme interjere palikti atviras sijas. Tai buvo ne inžinerinis, o estetinis sprendimas. Norėjosi jaukumo, šiek tiek rustiško stiliaus, kad mediena derėtų su baltomis plytomis.
Visa tai pavyko – namuose labai malonu, erdvu, erdvė tarsi „kvėpuoja“. Bet yra niuansas, ir jis rimtas.
Beje: sprendimas palikti sijas atviras dažnai susijęs būtent su dizainu – lofto, Provanso, skandinaviškas ir net japoniškas minimalizmo stiliai naudoja šį sprendimą. Tačiau svarbu iškart suprasti: sijos gali būti laikančiosios (perdangos konstrukcijos dalis) arba dekoratyvinės (imitacija, kuri nieko nelaiko). Ir nuo to priklauso labai daug kas.
Mes nenusprendėme tinkuoti plytų, o tiesiog nudažėme baltai. Sijos – atviros. Tai vizualiai padidino svetainės tūrį, nes iš apačios nėra apdailos. Bet už tokį grožį teko sumokėti… garsu.
Ir štai jums didelis minusas – nukentėjo garso izoliacija
Mūsų namas yra mansardinis, antrame aukšte – vaikų kambariai. O apačioje – svetainė. Visos perdangos storis – 30 cm. Iš jų 20 cm – tai sija. Kiti 10 cm – tai smėlis ir tanki akmens vata. Atrodytų, visai neblogai. Bet štai balsų nesigirdi – ir tai pliusas, smėlis ir vata su tuo susidoroja. O štai žingsniai – toks įspūdis, kad vaikas prabėgo tiesiog per lubas.
Naudinga žinoti: atviros sijos – tai standi jungtis tarp grindų viršuje ir lubų apačioje. Ideali struktūra smūginiam triukšmui – žingsniai, šuoliai, kubelio kritimas. Visa tai ne garsas ore, o vibracija, kuri perduodama mediena žemyn, kaip per būgną.
Aš apskaičiavau sijos storį su atsarga – kad neišlinktų, kad nevibruotų. Ir tai iš tiesų suveikė: nėra vibracijos nuo vaikščiojimo. Bet smūginė banga nuėjo per siją – ir viskas, apačioje girdisi. Tas pats „duslus judėjimo garsas“, net jei viršuje yra smėlis ir vata.
Faktas: akmens vata ir smėlis – tai klasika apsaugai nuo orinio triukšmo. Jie prideda masės, slopina balsus, muzikos garsus, net televizorių. Bet smūginiam triukšmui to nepakanka. Ten reikalinga izoliacija nuo pačios konstrukcijos: plaukiojančios grindys, minkštas tarpiklis, išlyginamasis sluoksnis ant dempferio. Ir dar – nepriklausomos lubos apačioje. O kai sija atvira – tų lubų tiesiog nėra.
Įdomu: geriausiai atviros sijos elgiasi ten, kur viršuje niekas nevaikšto. Pavyzdžiui, virš garažo ar nešildomos palėpės. Tada sija neperduoda vibracijos, o tik tarnauja grožiui. Arba – padaryti sijas dekoratyvinėmis po jau garso izoliacija apdorota perdanga.
Ir štai šioje vietoje aš jau nuoširdžiai pasigailėjau, kad nepadariau bent jau apdailos tarp sijų. Juk buvo galima neprarasti visiškai estetikos – palikti sijas matomas, bet tarp jų įrengti garsą izoliuojančią apdailą. O dabar – turime efektingą erdvę, bet su kiekvieno, vaikštančio viršuje, buvimo efektu.
Išvada: jei norite turėti atviras sijas tarp gyvenamųjų aukštų – būkite pasiruošę arba sudėtingiems techniniams sprendimams, arba tam tikram nuolatiniam diskomforto lygiui. Nes fizikos dėsnių neapgausi: garsas geriau sklinda ten, kur jam netrukdoma. O atviros sijos – tai jo autostrada.
Parašyti komentarą