Auksas – vienas rečiausių ir trokštamiausių metalų Žemėje. Žmonijos istorijoje tapo turtu ir galios simboliu. Tačiau kiek aukso mes jau išgavome, kiek jo dar likęs žemės gelmėse ir kur slepiasi didžioji jo dalis?
Atsakyti į šiuos klausimus nėra lengva, nes net patikimiausios organizacijos pateikia skirtingus duomenis. JAV Geologijos tarnybos (USGS) teigimu, per visą žmonijos istoriją buvo išgauta apie 206 tūkst. tonų aukso. Pasaulio aukso taryba šį skaičių įvertina dar aukščiau – 238 tūkst. tonų. Norėdami įsivaizduoti šį kiekį, galite pasižiūrėti į gryno aukso kubą, kurio aukštis lygus 7 aukštų pastatui (apie 22 metrai).
Kur dingo visas auksas?
Išgauto aukso didžioji dalis šiandien yra:
- 45 % – juvelyrikos dirbiniuose;
- 22 % – privačiose kolekcijose (luitai, monetos);
- 17 % – centrinių bankų rezervuose;
- 16 % – pramonės ir technologijų srityse.
Kiek aukso dar likęs žemėje?
Ekspertai skiria du pagrindinius aukso atsargų tipus:
- Atsargos – auksas, kurį ekonomiškai apsimoka išgauti esamomis technologijomis.
- Ištekliai – mažiau ištirti, bet potencialūs telkiniai.
Pagal USGS, pasaulyje dar likę apie 70 tūkst. tonų ekonomiškai pelningai išgautino aukso. Pasaulio aukso taryba šį skaičių įvertina kiek konservatyviau – 60 tūkst. tonų, tačiau mano, kad dar 145 tūkst. tonų gali būti paslėpta neatskleistuose telkiniuose.
Didžiausios neišnaudotos aukso atsargos yra Rusijoje, Australijoje ir Pietų Afrikoje, nors 2024 m. didžiausiu aukso gavybos lyderiu tapo Kinija.
Kodėl beveik visas auksas yra Žemės branduolyje?
Čia – pats įdomiausias faktas: 99 % viso Žemės aukso yra jos branduolyje. Šio kiekio pakaktų, kad visą planetos paviršių padengtume pusės metro storio aukso sluoksniu.
Kaip tai atsitiko?
Kai Žemė formavosi ir buvo išsilydžiusi ugnies kamuolys, sunkūs elementai, įskaitant auksą, gravitacijos veikiami „nuskendo“ ir nusėdo planetos centre, sudarydami metalinį branduolį.
Auksas, kurį randame Žemės plutoje šiandien, yra kosminės kilmės – jis atkeliavo į mūsų planetą vėliau, per vadinamąjį „Vėlyvąjį sunkųjį bombardavimą“ prieš ~4 mlrd. metų, kai Žemę smarkiai apšaudė meteoritai. Tuomet planeta jau turėjo kietą plutą, todėl meteoritų atneštas auksas nebegalėjo pasiekti branduolio ir liko paviršiniuose sluoksniuose.
Išvados: ar auksas kada nors baigsis?
Nors žmonija aktyviai kaso auksą jau tūkstančius metų, jo likučiai nėra neišsenkami. Pagal dabartinius gavybos tempus, žinomos atsargos gali užtekti dar ~50–70 metų. Tačiau technologijos tobulėja, todėl naujų telkinių atradimai gali pratęsti šio brangakmenio gavybą.
Viena tikra – didžioji aukso dalis niekada nebus pasiekiama. Ji amžinai užrakta Žemės branduolyje, primindama mums, kad šis metalas yra ne tik turtas, bet ir kosminės istorijos liudininkas.
Šaltinis: livescience.com
Parašyti komentarą