Artėjant 2030 metams, automobilių pramonė atsidūrė lūžio taške. Europos Sąjunga, siekdama ambicingų klimato tikslų, ima įgyvendinti vis griežtesnius reikalavimus transporto sektoriui. Viena iš pagrindinių diskusijų krypčių – hibridinių automobilių ateitis. Kokie jų modeliai bus leidžiami po 2030-ųjų? Kokios technologijos išgyvens šį pereinamąjį laikotarpį, o kurios – išnyks iš Europos kelių?
2030-ieji – ne visiems hibridams lemtingi metai
Skambus pareiškimas apie vidaus degimo variklių draudimą po 2030-ųjų sukėlė bangas tiek tarp automobilių gamintojų, tiek tarp vartotojų. Vis dėlto šis draudimas – ne juodai baltas. Jis netaikomas visiems vienodai. Pavyzdžiui, klasikiniai automobiliai, labai mažos gamybos apimties modeliai bei automobiliai, varomi tik e-degalais ar kitais itin mažai teršiančiais degalais, gali būti išimti iš bendros tvarkos.
Tačiau kai kalba pasisuka apie hibridus, ypač populiarius tarp miestų gyventojų ir tų, kurie nori pereiti prie tvaresnių sprendimų, vaizdas tampa sudėtingesnis. ES pozicija yra aiški: prioritetas – realiai mažai ar visai neteršiantiems automobiliams.
Hibridai ne visi vienodi: kas išliks, kas – ne?
Norint suprasti, kokie hibridai išliks, būtina atskirti tris pagrindinius jų tipus:
- Lengvieji hibridai (MHEV): šios transporto priemonės naudoja elektros sistemą tik vidaus degimo variklio darbui optimizuoti, tačiau niekada nevažiuoja tik elektra. Dėl menkos įtakos emisijoms šios sistemos, tikėtina, bus išstumtos iš rinkos.
- Visiškieji hibridai (HEV): gali trumpai važiuoti vien elektra, o vėliau perjungia režimą į degalų naudojimą. Jei jų efektyvumas bus įrodytas ir jie atitiks griežtus CO₂ išmetimo reikalavimus, kai kurie modeliai galės likti rinkoje.
- Įkraunamieji hibridai (PHEV): tai šiuo metu laikomi hibridinės technologijos viršūne. Tokie automobiliai turi didesnį akumuliatorių, kurį galima įkrauti iš tinklo, ir gali važiuoti dešimtis kilometrų tik elektra. Po 2030 m. būtent jie, turintys ilgesnį elektrinio režimo nuotolį ir atitinkantys CO₂ normas, greičiausiai išliks legalūs.
Gamintojų spaudimas ir technologinis lenktynių finalas
Automobilių gamintojai šiuo metu balansuoja tarp reguliavimo reikalavimų, investicijų grąžos ir technologinės pažangos. Kai kurie senieji hibridiniai modeliai jau dabar traukiami iš gamybos, nes nebeatitinka nei ekonominių, nei ekologinių lūkesčių.
Tuo tarpu pagrindinės automobilių markės – „Toyota“, „Volkswagen“, „Volvo“, „BMW“ – investuoja milijardus į elektrifikuotas platformas, bendras baterijų gamyklas ir įkraunamų hibridų evoliuciją. Iš esmės vyksta selekcijos procesas – tik pažangiausios, efektyviausios technologijos išliks.
Tai ne tik techninis pokytis – tai konkurencinė kova dėl ateities vartotojo.
Vartotojų pasirinkimų kryžkelė
Pirkėjams po 2030 metų teks iš naujo permąstyti, ką reiškia žodis „hibridas“. Rinkoje dominuos arba įkraunami hibridai su gerokai ilgesniu elektriniu nuvažiuojamu atstumu, arba visiškai elektriniai modeliai.
Lengvieji hibridai, anksčiau buvę ekonomišku kompromisu, neteks konkurencinio pranašumo. Vietoje jų – pažangesnės technologijos, greitesnis įkrovimas, mažesnės emisijos ir daugiau galimybių naudoti atsinaujinančią energiją.
Naujų automobilių pirkėjai taps aktyviais žaliųjų pokyčių dalyviais, net jei sprendimą priims iš praktinių sumetimų. Automobilis po 2030-ųjų – ne tik transporto priemonė, bet ir sąmoningas pasirinkimas.
Žvilgsnis į priekį: kas iš tikrųjų bus leidžiama?
Apibendrinant – po 2030 metų ES keliuose bus leidžiami tik tie hibridiniai automobiliai, kurie atitiks realiai žemus emisijų standartus. Tai reiškia:
- Įkraunami hibridai su didesniu elektriniu veikimo nuotoliu (dažniausiai virš 80 km);
- Kai kurie pažangūs visiškieji hibridai, jeigu jų tarša bus žemesnė nei numatyti limitai;
- Visi kiti modeliai, ypač lengvieji hibridai ar hibridai be galimybės naudoti elektromotorą atskirai – bus palaipsniui išbraukiami iš leidžiamų gaminti ir registruoti sąrašo.
Šis pokytis – ne tik draudimas, bet ir kvietimas augti. Technologijos, kurios 2015-aisiais atrodė revoliucinės, po dešimtmečio nebeatitinka mūsų aplinkosauginių lūkesčių. Tad kiekvienas įkraunamas hibridas, kiekvienas papildomas elektromobilis yra žingsnis arčiau prie švaresnės, žalesnės Europos.
ES politika po 2030 m. – tai ne pabaiga hibridams, o jų nauja pradžia. Tik pažangesni, tvaresni sprendimai išliks.
Parašyti komentarą