Šiuolaikiniame pasaulyje beveik viskas nudažoma pagal instrukcijas arba laikantis seniai nusistovėjusių tradicijų. Ir visiškai nesvarbu, ar tai automobilis, kasdienio naudojimo daiktas, ar tam tikros rūšies apranga. Įdomu tai, kad konkrečios spalvos ar spalvų paletės pasirinkimo priežasčių yra labai daug – nuo elementarių įpročių ir etiketo taisyklių iki išskirtinai praktinių.
1. Gaisriniai hidrantai – raudoni
Raudona spalva gaisriniams hidrantams pasirinkta dėl maksimalios matomumo. Net esant stipriam uždūminimui, naktį ar blogu oru, raudona išsiskiria asfaltų, šaligatvių ir lapijos fone. Be to, ši spalva nuo seno siejama su pavojumi, todėl intuityviai asocijuojasi su gaisro tema. JAV jau XX a. pradžioje hidrantus pradėjo masiškai dažyti ryškiai raudonai greitam vizualiam aptikimui, vėliau šią tradiciją perėmė ir Europos šalys. Kai kuriuose miestuose šiandien hidrantų spalvos koduojamos pagal vandens slėgį, bet klasikinė raudona vis dar dominuoja.
2. Keleiviniai lėktuvai – balti
Balta spalva – tai kompromisas tarp inžinerijos, ekonomijos ir saugumo. Ji atspindi saulės spindulius, neleidžia korpusui perkaisti (ypač svarbu aukštai, kur UV spinduliuotė stipresnė). Be to, įbrėžimai, įtrūkimai, alyvos dėmės ar korozija baltoje fone matomi lengviau – tai palengvina inspektavimą. Balti dažai lengvesni ir pigesni, tad mažina svorį ir eksploatacines išlaidas. Ir galiausiai – balta spalva nublunka lėčiau nei ryškios.
3. Teniso kamuoliukai – geltoni
Iš pradžių kamuoliukai buvo balti ar net juodi – tai nekliudė, kol nebuvo pradėta transliuoti per televiziją. 1972 m. Tarptautinė teniso federacija po eksperimentų oficialiai patvirtino ryškiai geltoną spalvą – ji pasirodė kontrastingiausia ir matomiausia ekrane, ypač žaidžiant ant žolės ar sintetinių dangų. Gamintojai greitai prisitaikė, o žiūrovai priprato. Šiandien 95 % turnyrinių kamuoliukų yra neoninės geltonos spalvos, nors uždarose patalpose dar galima sutikti baltus.
4. Krepšinio kamuoliai – oranžiniai
Iki 1950-ųjų krepšinio kamuoliai buvo tamsiai rudi ir dažnai pasimesdavo iš akių, ypač ant medinių ar prastai apšviestų aikštelių. Treneris Paul Toney pasiūlė naudoti ryškiai oranžinį kamuolį, kad žaidėjams ir žiūrovams būtų lengviau jį sekti. Idėją palaikė NCAA, o nuo 1950-ųjų pabaigos nauji kamuoliai pateko į masinę gamybą. Spalva pasirodė itin sėkminga: gerai matoma bet kokiomis sąlygomis, išsiskiria aikštelėje ir sportinėje aprangoje, o juodi siūlai pabrėžia sukimosi kryptį. Nepaisant įvairių variantų, oranžinė tapo klasika.
5. Mokyklinis autobusas – geltonas
Spalva pasirinkta po saugumo analizės. 1939 m. JAV surengta konferencija, kurioje nuspręsta naudoti specialų geltoną atspalvį su oranžiniu tonusu, kad būtų kuo geriau matomas. Spalva išlieka aiškiai pastebima prastame apšvietime, rūke, ir kelia asociacijas su „ypatingumu“. Tokie autobusai iškart atpažįstami kelyje, o vairuotojai instinktyviai suklūsta. Kitose šalyse spalvos gali skirtis, tačiau amerikietiškas geltonas tapo ikoniškas.
6. Tualetinis popierius – baltas
Baltas atrodo natūraliai, bet tai – technologinis rezultatas. Neapdirbta celiuliozė yra pilkšva, todėl ją balina, kad būtų sustiprinta švaros ir higienos asociacija. Be to, balinimas pašalina kvapus ir padaro tekstūrą vienodesnę. 7–8 dešimtmečiuose buvo populiari spalvota versija, bet išnyko dėl alergijų, didelės kainos ir mažo poreikio. Balta liko universaliausia ir saugiausia.
7. Oficiali vyriška apranga – juoda
Juoda spalva oficialiai vyrų aprangai prigijo Viktorijos laikais – ji simbolizavo rimtumą, susivaldymą ir padorumą. Tokie rūbai dėvimi priėmimuose, teisme, laidotuvėse ir verslo susitikimuose. Juoda nevaržo dėmesio, lieknina, tinka bet kokiam apšvietimui ir nenublunka kaip ryškesnės spalvos. Vėliau tai tapo Vakarų kultūros norma ir išplito į visus oficialios aprangos tipus – nuo smokingų iki švarkų. Priešingai nei moterų madoje, vyrų oficialioje aprangoje juoda išliko standartu visoms rimtoms progoms.
8. Gaisrinės mašinos – raudonos
Raudona – veiksmo ir pavojaus simbolis. XIX a. gaisrinės tarnybos norėjo išsiskirti ir rinkosi tuo metu ryškiausią ir brangiausią spalvą – raudoną. Vėliau paaiškėjo, kad ji tikrai labai matoma, ypač chaoso sąlygomis. Kai kuriose šalyse (JAV, JK) tyrimai parodė, kad fluorescencinė geltonai žalia yra dar matomesnė, tačiau raudona išliko įprasta ir atpažįstama – kaip „ekstremalumo spalva“.
9. Šviesoforai – raudona, geltona, žalia
Spalvos perimtos iš XIX a. geležinkelio signalizacijos. Raudona – pavojus, iškart patraukia dėmesį. Žalia – saugumas ir leidimas judėti. Geltona – kaip tarpinė būsena, įspėjanti, bet nepanikuojanti. Šios trys spalvos pasižymi dideliu skiriamuoju gebėjimu, net daltonikams, ypač vertikaliai ar horizontaliai išdėstytos. Sistema pasirodė tokia logiška ir patogi, kad išplito visame pasaulyje su minimaliais skirtumais.
10. Taksi – geltoni
Geltona spalva pasirinkta greitam atpažinimui. 1915 m. vienos iš pirmųjų taksi kompanijų įkūrėjas John Hertz užsakė tyrimą ir nustatė, kad geltoni automobiliai labiausiai krinta į akis. Spalva lengvai pastebima miesto fone, ypač sutemus ar automobilių sraute. Nors kai kuriose šalyse taksi spalvą lemia vietinės tradicijos ar prekės ženklas, geltoni automobiliai tapo savotišku miestų mobilumo simboliu – ypač didmiesčiuose.
11. Pėsčiųjų perėja („zebra“) – baltos juostos
Pirmieji dryžuoti perėjų ženklai atsirado Didžiojoje Britanijoje XX a. viduryje, kai ieškota paprasto ir veiksmingo būdo pažymėti saugias vietas pėstiesiems. Baltos juostos pasirodė geriausiai kontrastuojančios su tamsiu asfaltu, matomos net naktį priekinių žibintų šviesoje ir nereikalauja papildomo apšvietimo. Aiškus dryžavimas instinktyviai signalizuoja „pristabdyk“ ar „atsargiai“. Kai kuriose šalyse naudojami geltoni ar raudoni elementai, bet klasikinė balta „zebra“ išlieka dažniausia ir atpažįstamiausia.
Parašyti komentarą