Pasirinkote rožės veislę su aprašymu „nepakartojamas aromatas”, tačiau kai žiedai pražysta, kvapas vos juntamas arba jo visai nėra.
Dažnai kaltinamas pardavėjas ar netinkama veislė, tačiau priežastis gali slypėti jūsų sodo sąlygose. Verta žinoti: nors veislės sumaišymas galimas, prieš nusivildami patikrinkite auginimo sąlygas. Kai kurios veislės tikrai turi stiprų aromatą, tačiau jo pasireiškimas labai priklauso nuo išorinių veiksnių, kuriuos galite kontroliuoti. Pavyzdžiui, senosios rožių veislės (remontinės, burbonės ir kt.) ir kai kurios šiuolaikinės krūminės bei angliškos rožės dažnai turi genetiškai stipresnį aromatą, o daugelis šiuolaikinių hibridinių arbatinių rožių buvo išvestos prioritetą teikiant žiedo dydžiui, formai ir atsparumui ligoms, todėl jų aromatas gali būti silpnesnis iš prigimties.
Saulės šviesa – pagrindinis veiksnys
Rožės aromato intensyvumas – nepastovus dydis. Jis priklauso nuo daugybės veiksnių, o pagrindinis iš jų – saulė. Eterinių aliejų, suteikiančių tą žavų kvapą, gamybai rožei reikia daug šviesos. Mažiausiai 6-8 valandų tiesioginės saulės šviesos per dieną. Mažesnis šviesos kiekis ne tik sumažina aromatą, bet ir daro krūmą jautresnį ligoms bei skurdesnį žydėjimu.
Rytinė saulė (maždaug iki pietų) yra ideali dėl kelių priežasčių: ji stimuliuoja fotosintezę dienos pradžioje, išdžiovina rasą ant lapų, mažindama grybinių ligų riziką, ir, svarbiausia aromatui, skatina lakiųjų aromatinių junginių gamybą sąlygomis, kai temperatūra dar nėra tokia aukšta, kad šie junginiai greitai išgaruotų. Pietinė ir popietinė saulė, ypač karštose vietovėse, gali būti per intensyvi, sukeldama augalui stresą ir pagreitindama aromato išgaravimą.
Krūmai, pasodinti pavėsyje arba gaunantys pagrindinę saulės dozę tik po pietų, dažnai nuvilia aromatu.
Temperatūra ir drėgmė
Antras kritinis veiksnys – temperatūra. Stipriausią kvapą rožės skleidžia šiltomis (bet ne karštomis), ramiomis dienomis, esant apie +22…+25 laipsnių temperatūrai. Didelėje kaitroje (+30 ir daugiau) arba vėsiu, debesuotu oru aromatas silpnėja arba išnyksta.
Oro drėgmė taip pat turi įtakos. Vidutiniškai drėgnu oru (ne per sausu, bet ir ne per drėgnu) aromatas geriau sklinda. Kaitroje ir sausroje lakieji aromatiniai junginiai išgaruoja per greitai ir išsisklaido, o šaltu ar lietingu oru jų gamyba sulėtėja. Suprasdami tai galėsite pasirinkti geriausią laiką „kvapų pasivaikščiojimui” po sodą – paprastai tai vėlyvas rytas arba ankstyvas vakaras ramią, šiltą dieną.
Pertręšimas azotu
Trečia priežastis – pertręšimas. Azotinių trąšų perteklius duoda vešlią žalumą žydėjimo ir aromato sąskaita. Rožės „tuksta”, o kvepia silpnai. Azotas (N) atsakingas už žaliosios masės augimą. Kai jo per daug, augalas nukreipia visus išteklius lapų ir stiebų auginimui, „pamiršdamas” apie žydėjimą ir, kaip pasekmė, apie intensyvią aromatinių medžiagų, kurios yra antriniai metabolitai (ne pagrindiniai išgyvenimui), gamybą.
Pertręšimo azotu požymiai: labai dideli, tamsiai žali, kartais susisukę lapai, silpni, lankstūs stiebai, mažai pumpurų arba pumpurai, kurie ilgai neatsiskleidžia.
