Rugpjūtis – svarbus mėnuo sodininkams: tęsiasi aktyvus derliaus nuėmimas, tačiau tuo pačiu atsiveria galimybės paruošti sklypą rudeniui ir net gauti papildomą derlių. Šiame etape ant atlaisvintų lysvių patartina sėti greitai augančias žalumynų ir daržovių veisles, kurios spės subrandinti vaisius iki pirmųjų šalnų.
Dirvos paruošimas ir augalų parinkimas pakartotinei sėjai
Nuėmus ankstyvuosius pasėlius, pavyzdžiui, bulves, būtina atkurti dirvožemio derlingumą. Rekomenduojama įterpti komposto arba humuso (1 kibirą kvadratiniam metrui) ir medžio pelenų (1–2 puodelius kvadratiniam metrui), kad dirva būtų papildyta maistinėmis medžiagomis.
Pakartotinei sėjai rinkitės anksti subręstančias ir šalčiui atsparias veisles. Idealiai tinka lapinės salotos bei ridikėliai, kurių nokimo laikotarpis trunka 20–25 dienas. Petražoles ir krapus geriausia sėti iš anksto pamirkytomis sėklomis, kad pagreitintumėte dygimą.
Ypatingai svarbu reguliariai laistyti, nes sėkloms, ypač karštomis rugpjūčio dienomis, būtina nuolatinė drėgmė. Norint ją išlaikyti, po sėjos lysves patartina mulčiuoti. Naujiems pasėliams rinkitės gerai apšviestas vietas, nes dienos trukmė trumpėja. Nuimant daržovių derlių, būtina jas rūšiuoti, atskiriant sveikus vaisius nuo pažeistų ar supuvusių, kad grybelio sporos neplistų ir nesugadintų likusio derliaus.
Patarimai, kaip nuimti derlių ir apsaugoti augalus nuo ligų
Daržoves, tokias kaip agurkai, cukinijos, pomidorai ir paprikos, geriausia skinti ryte, kai rasa jau nuslūgusi, bet dar neprasidėję karščiai. Taip jos ilgiau išlieka šviežios. Pažeistus ar ligotus vaisius būtina nedelsiant pašalinti iš auginimo vietos ir sunaikinti (sudeginti arba išvežti), o ne dėti į kompostą, kad būtų užkirstas kelias ligų plitimui.
Kiekviena daržovių rūšis turi specifinius laikymo reikalavimus:
- Pomidorai geriausiai sunoksta kambario temperatūroje.
- Agurkai ir paprikos laikomi šaldytuve.
- Bulvės ir svogūnai – tamsioje, vėsioje ir sausoje vietoje.
Rugpjūtį nakvišų šeimos augalai (pomidorai, bulvės, paprikos, baklažanai) ypač pažeidžiami vėlyvojo maro dėl rasos ir temperatūros svyravimų. Ligos požymiai – rudos dėmės ant lapų, kurios greitai plinta, ir juodos įdubusios dėmės ant vaisių. Profilaktikai ir kovai su liga rekomenduojama naudoti biologinius preparatus, tokius kaip „Fitosporin-M“ ar „Trichodermin“, taip pat liaudiškus metodus:
- Česnakų užpilas: 1 puodelis smulkinto česnako, 1–2 šaukštai druskos ir žiupsnelis kalio permanganato 10 litrų vandens. Palikti parai, purkšti kas 7–10 dienų.
- Išrūgų arba kefyro tirpalas: praskiesti vandeniu santykiu 1:10 ir purkšti augalus.
- Medžio pelenai: barstyti dirvožemiui arba lapams valyti.
Rugpjūtį nerekomenduojama naudoti cheminių preparatų, nes jų „laukimo laikotarpis“ (laikas, per kurį pesticidai suyra iki saugaus lygio) gali būti per ilgas, todėl derlius gali būti užterštas kenksmingomis medžiagomis.
Kovai su kenkėjais patartina naudoti mikrobiologinius preparatus, taip pat pelenų ar tabako užpilus, alaus gaudykles, mulčiavimą aštriomis medžiagomis (pavyzdžiui, kiaušinių lukštais) arba sodinti gėles, kurios privilioja naudingus vabzdžius.
Agurkus reikėtų skinti kas 2–3 dienas, kad augalas formuotų naujas kiaušides. Nereguliarus ar nepakankamas laistymas gali lemti karčius vaisius. Laistyti reikia rečiau, bet gausiai (3–5 litrus vienam augalui 2–3 kartus per savaitę), naudojant šiltą vandenį. Baklažanams derėjimo metu taip pat būtinas gausus laistymas, kad vaisiai užaugtų dideli ir skanūs. Geriausias laistymo laikas – ryte iki 10:00 arba vakare po 18:00, kad būtų sumažintas vandens garavimas ir išvengta lapų nudegimų.
Morkas laistykite rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilias šaknis – tai padeda joms sukaupti masę. Svogūnai ir česnakai rugpjūtį nelaistomi, net ir per karščius, kad svogūnėliai bei galvutės tinkamai sunoktų ir išdžiūtų prieš sandėliavimą.
