Močiutė tai darė, mama tai darė, ir jūs tikriausiai taip pat. Tai gerai žinomas ritualas – kruopščiai nuplauti termiškai neapdorotą (šnekamojoje kalboje – žalią) vištieną po tekančiu vandeniu prieš dedant ją į keptuvę ar orkaitę. Atrodytų, kas gali būti logiškiau? Mes siekiame švaros ir saugumo. Bet kas, jei pasakyčiau, kad šis, atrodytų, nekaltas žingsnis yra ne tik nereikalingas, bet ir pavojingas? Laikas persvarstyti vieną iš labiausiai paplitusių kulinarinių įpročių ir išsiaiškinti, kodėl mokslininkai ir virėjai vienbalsiai prašo mūsų to nebedaryti.
Nematomas priešas: kaip vištienos plovimas virtuvę paverčia minų lauku
Įsivaizduokite: įdedate vištą į kriauklę ir atsukate vandenį. Srovė pataiko į skerdeną, ir milijonai mikroskopinių purslų pasklinda į visas puses. Kartu su vandeniu keliauja ir „keleiviai” – bakterijos, gyvenančios ant žalios mėsos paviršiaus. Garsiausios iš jų yra salmonelės ir kampilobakterijos, kurios gali sukelti rimtą apsinuodijimą maistu.
Šis nematomas „bakterijų aerozolis” nusėda ant visko iki vieno metro spinduliu: ant stalviršių, ant šalia džiūstančių švarių indų, ant rankšluosčių ir net ant jūsų drabužių. Jūs ką tik pasklidote mikrobus po savo virtuvę, to net nesuvokdami. Vėliau ant to paties stalviršio galite padėti duonos ar daržovių salotoms, ir kryžminės taršos rizika tampa gana reali. Ar švaros iliuzija verta tokios rizikos?
Nuo plovimo iki virimo: saugios ir skanios vištienos taisyklės
Jei vištienos plovimas yra bloga mintis, ką daryti? Atsakymas paprastas ir stebėtinai veiksmingas: pasitikėkite aukšta temperatūra. Būtent ši temperatūra, o ne vandentiekio vanduo, yra jūsų patikimas sąjungininkas kovoje su bakterijomis. Terminis apdorojimas aukštesnėje nei 74°C temperatūroje garantuoja visų kenksmingų mikroorganizmų sunaikinimą.
Teisingi paruošimo žingsniai
Nusausinkite, neplaukite. Paimkite popierinius rankšluosčius ir kruopščiai nusausinkite vištieną iš visų pusių. Tai ne tik saugu, bet ir naudinga pačiam patiekalui. Sausa odelė daug geriau apskrus ir taps gardžiai traški.
Higiena yra svarbiausia. Kruopščiai nusiplaukite rankas muilu ir karštu vandeniu po bet kokio sąlyčio su žalia mėsa. Tas pats pasakytina apie visus paviršius, peilius ir pjaustymo lenteles, kurie lietėsi su vištiena. Idealiu atveju žaliai mėsai turėkite atskirą lentelę.
Patikrinkite, ar vištiena iškepta. Geriausias būdas įsitikinti, kad ją saugu valgyti, yra naudoti maisto termometrą. Jis tiksliai parodys, kada mėsa pasieks tinkamą vidinę temperatūrą.
Išvada
Kitą kartą, kai ranka sieks čiaupo, kad „išvalytumėte” vištieną, sustokite akimirkai. Atminkite nematomą pavojų, slypintį vandens pursluose. Tinkama virtuvės higiena ir kruopštus gaminimas yra tikrieji saugumo raktai. Atsisakyti šio pasenusio įpročio nėra tinginystė, o sąmoningas žingsnis sveikos mitybos link. Gaminkite drąsiai, gaminkite protingai ir tegul jūsų vištiena visada būna ne tik skani, bet ir visiškai saugi.
