Mūsų prosenelės gyveno laikais, kai šaldytuvai buvo reti, o uogienės konservavimas iki pavasario buvo tikras menas. Pasirodo, tereikia vieno prieskonio. Ne įprastos vanilės ar cinamono, o prieskonio, kuris veikia kaip natūralus konservantas: gvazdikėlių. Taip, to paties su aštriu skoniu, kurį esame įpratę dėti kaip prieskonį į sriubas.
Mano prosenelė visada sakydavo:
„Truputis gvazdikėlių ir uogienė nesupelys, net jei stiklainiai kelis mėnesius stovės virtuvės lentynoje.”
Į litrą uogienės įdėkite 2–3 gvazdikėlius tiesiai į stiklainį po dangteliu arba įberkite verdant kartu su uogomis ir cukrumi. Gvazdikėliai ne tik konservuoja uogienę, bet ir suteikia jai malonų, šiek tiek aštrų skonį, primenantį namų jaukumą ir ramybę.
Svarbu žinoti kiekvienai namų šeimininkei
Kokius prieskonius dėti konservuojant uogienę
Stiklainiai turi būti švarūs, o dangteliai – hermetiškai uždaryti. Tačiau net jei kažkas nepavyksta idealiai, gvazdikėliai gerokai sumažina pelėsio riziką. Tai puiki proga sujungti kartas – verdate uogienę, o prisiminimuose tarsi šalia sėdėtų prosenelė, duotų patarimų ir juoktųsi.
Kokios uogos tinka?
Šis metodas buvo išbandytas ne kartą: uogienė su gvazdikėliais rūsyje stovi tarsi šviežia ir kvepia uogomis. Šis prieskonis puikiai tinka bet kokioms uogoms: serbentams, avietėms, vyšnioms, abrikosams – gvazdikėliai tinka visur.
Kitą kartą gamindami uogienę, įdėkite šiek tiek gvazdikėlių. Ir nenustebkite, jei ji išsilaikys visą žiemą, išliks tokia pat ryški ir kvapni, kaip tą dieną, kai pirmą kartą atidarėte stiklainį. Juk prosenelės žino paslaptis, kurios padeda šiuolaikiniame pasaulyje geriau nei bet kokie šiuolaikiniai metodai. Pasinaudokite ir papildykite savo taupyklę naudingais patarimais.
