Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie galimas krizes – nuo gamtos stichijų iki geopolitinių neramumų. Lietuvoje, kaip ir kaimyninėje Lenkijoje, kur neseniai buvo pastebėti dronai, ekspertai ragina gyventojus būti pasiruošusiems netikėtoms situacijoms. Vienas iš svarbiausių pasiruošimo elementų – „išgyvenimo kuprinė“, kuri gali padėti ištverti kelias dienas krizės metu. Ką į ją dėti ir kaip tinkamai pasiruošti? Patarimais dalinasi pulkininkas leitenantas Dariusz Paździoch, kurio įžvalgos pritaikytos ir lietuviams.
Kodėl verta turėti „išgyvenimo kuprinę“?
Lietuvos civilinės saugos ekspertai, kaip ir Lenkijos Vyriausybės saugumo centras (RCB), rekomenduoja pasiruošti evakuacinę kuprinę, kuri padėtų išgyventi kelias dienas ekstremalioje situacijoje – gaisro, potvynio, elektros tiekimo sutrikimų ar net karinio konflikto metu.
„Nesvarbu, ar tai kuprinė, krepšys, ar net pirkinių maišelis iš prekybos centro. Svarbiausia – turinys ir žinojimas, kaip jį naudoti“, – sako pulkininkas leitenantas Dariusz Paździoch.
Jis pabrėžia, kad Lietuvoje, kur gamtos stichijos, tokios kaip potvyniai ar stiprios audros, nėra retos, būtina turėti lengvai prieinamą rinkinį su būtiniausiais daiktais. „Prisiminkime potvynius Šilutės rajone. Žmonės dažnai netenka dokumentų, vaistų ar net sentimentalių daiktų, tokių kaip šeimos nuotraukos“, – sako ekspertas.
Ką dėti į „išgyvenimo kuprinę“?
Ekspertas pataria rinktis lengvus, bet praktiškus daiktus, kurie padėtų išgyventi kelias dienas be išorinės pagalbos. Štai pagrindiniai dalykai, kuriuos reikėtų įsidėti:
1. Dokumentai ir sentimentalūs daiktai
- Svarbūs dokumentai: asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas, sveikatos draudimo kortelė, nuosavybės dokumentai.
- Skaitmeninės kopijos: nuskenuokite dokumentus ir nuotraukas, laikykite jas USB atmintinėje arba debesyje (internete galite rasti daugybę mokamų ir nemokamų serverių).
- Šeimos nuotraukos: „Mes daug laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, bet pamirštame išsaugoti artimųjų nuotraukas. Jos gali būti neįkainojamos po gaisro ar kitos nelaimės“, – sako Paździoch.
2. Maistas ir vanduo
- Maistas: rinkitės energetinius batonėlius, liofilizuotą maistą ar kitą lengvą, ilgai negendantį maistą. „Krizės metu negaminsite maisto, todėl rinkitės tai, kas greita ir lengva“, – pataria ekspertas.
- Vanduo: bent 1–2 litrai žmogui kelioms dienoms. Taip pat verta turėti vandens valymo tabletes.
3. Pirmosios pagalbos vaistinėlė
- Būtini vaistai: ypač svarbu tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. „Turėkite bent savaitės atsargą“, – sako Paździoch.
- Pagrindiniai medicinos reikmenys: pleistrai, tvarsčiai, antiseptikas, skausmą malšinantys vaistai.
4. Drabužiai ir šiluma
- Šiltas megztinis, kelnės, kepurė, kaklo šildytuvas.
- Rankų šildytuvai – pigus, bet efektyvus būdas apsisaugoti nuo šalčio.
- „Užuot nešioję miegmaišį, geriau turėti šiltą striukę. Ji lengvesnė ir praktiškesnė“, – pataria ekspertas.
5. Kiti naudingi daiktai
- Žibintuvėlis arba nešiojama baterija („power bank“).
- Radijas: „Svarbu žinoti, kuri stotis transliuoja patikimą informaciją. Karo ar krizės metu dezinformacija yra didelė grėsmė“, – pabrėžia Paździoch.
- Asmeniniai daiktai, tokie kaip dantų šepetėlis, rankšluostis ar ausų kamštukai, jei jie būtini jūsų komfortui.
Dezinformacija – nematomas pavojus
Ekspertas įspėja, kad krizės metu itin svarbu atsirinkti informacijos šaltinius. „Karas ar kita krizė dažnai lydimi dezinformacijos. Patikrinkite, ar informacija sklinda iš patikimų šaltinių, pavyzdžiui, Lietuvos radijo ir televizijos ar Civilinės saugos departamento“, – sako jis.
Kaip pasiruošti Lietuvoje?
Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Civilinės saugos departamentas taip pat ragina gyventojus būti pasiruošusiems. Neseniai buvo paskelbtas „Saugos vadovas“, kuriame pateikiamos rekomendacijos, kaip elgtis įvairiose krizinėse situacijose – nuo potvynių iki kibernetinių atakų. Šį vadovą galima rasti internete.
„Nebūtina pirkti brangios karinės kuprinės. Svarbiausia – turėti paruoštą rinkinį, kurį galėtumėte greitai pasiimti. Tai gali būti paprastas krepšys, svarbu, kad jame būtų viskas, ko reikia“, – sako Paździoch.
Kodėl tai svarbu?
„Prisiminkime gaisrą Vilniaus daugiabutyje ar potvynį Klaipėdos rajone. Žmonės dažnai lieka be nieko – nei dokumentų, nei vaistų. Paruošta kuprinė gali išgelbėti ne tik jūsų turtą, bet ir ramybę“, – pabrėžia ekspertas.
Pasiruoškite jau dabar – tai investicija į jūsų ir jūsų artimųjų saugumą.
Šaltinis: https://www.fakt.pl/pieniadze/plecak-ewakuacyjny-ekspert-mowi-co-do-niego-wlozyc/lq3l9wh
