Prestižinėje Nacionalinėje medaus parodoje Anglijoje neseniai įvykęs incidentas sukėlė audringas diskusijas: apdovanojimus pelnęs medus buvo pripažintas klastote. Produktas, apgavęs net ekspertus, buvo sudėtingas gliukozės, cukraus sirupo, gelio ir kvapiųjų medžiagų mišinys, imituojantis natūralų medų. Šis įvykis kelia klausimą: kaip eilinis vartotojas gali atskirti tikrą medų nuo padirbinio, kai net profesionalai apgaunami?
Šiuolaikinių padirbinių sudėtingumas
Šiuolaikinės medaus klastojimo technologijos pasiekė naują lygį. Anksčiau klastotojai naudojo paprastus priedus, tokius kaip kreida ar krakmolas, tačiau dabar jie pasitelkia sudėtingus junginius: specialius gelius, cukraus sirupus, kvapiąjąsias medžiagas, dažiklius ir tirštiklius. Tokie mišiniai gali apgauti net patyrusius bitininkus, nes imituoja natūralaus medaus tekstūrą, kvapą ir išvaizdą.
Kodėl liaudiški metodai nebeveiksmingi?
Tradiciniai medaus tikrumo tikrinimo būdai, tokie kaip reakcijos su jodu, actu ar briliantine žaluma, jau seniai prarado savo patikimumą. Šie metodai nesugeba aptikti šiuolaikinių padirbinių dėl jų cheminės sudėties sudėtingumo. Pavyzdžiui:
- Jodo ar acto testai: Šie metodai sukuria patvirtinimo iliuziją, tačiau neatpažįsta sudėtingų cheminių junginių.
- „Genetinės medaus atminties“ mitas: Vandenyje susidarantys raštai (vadinamosios Rayleigh-Bernard ląstelės) yra fizikinis reiškinys, būdingas ne tik medui, bet ir uogienėms ar net šampūnui.
- Kiti liaudiški testai: Deginimas ant laikraščio, trynimas į odą ar burbuliukų stebėjimas taip pat nepatikimi, nes šiuolaikiniai padirbiniai sukurti taip, kad imituotų natūralaus medaus savybes.
Ekspertai pabrėžia, kad vienintelis patikimas būdas nustatyti medaus autentiškumą – laboratorinė analizė. Tačiau net ir sertifikuotas natūralus medus ne visada garantuoja aukštą kokybę ar išskirtinį skonį, nes jis gali būti perlydytas, perkaitintas, nesunokęs ar fermentuotas.
Kaip išsirinkti kokybišką medų?
Norint įsigyti tikrą ir skanų medų, ekspertai rekomenduoja:
- Pirkti iš patikimų bitininkų: Rinkitės nedidelius bitynus, kurių savininkai rūpinasi savo reputacija ir noriai dalijasi kontaktine informacija. Tokie gamintojai paprastai nesiekia masinės gamybos ir vengia rizikuoti pardavinėdami klastotes.
- Atkreipti dėmesį į organoleptines savybes: Kokybiškas medus turi turėti sodrų aromatą be rūgštumo, tirštą konsistenciją ir sukelti lengvą dirginimą gerklėje.
- Pasitikėti sertifikatais, bet būti budriems: Net sertifikuotas medus gali neatitikti lūkesčių dėl perdirbimo ar netinkamo laikymo.
„Roskachestvo“ reguliariai atskleidžia nesąžiningus gamintojus, pabrėždama, kad patikimo tiekėjo pasirinkimas yra esminis veiksnys. Ekspertai taip pat pastebi, kad vizualiai atskirti netikrą medų nuo tikro beveik neįmanoma, todėl patikimiausias sprendimas – užmegzti ryšį su patikimu bitininku.
Tikro medaus ypatumai
Tikras medus yra gyvas produktas, kurio skonis ir sudėtis priklauso nuo regiono, bičių veislės, derliaus nuėmimo laiko ir net oro sąlygų. Dėl šios įvairovės medaus kokybė gali labai skirtis, todėl svarbu rasti bitininką, kurio medus atitinka jūsų skonį ir lūkesčius.
Išvada
Medaus padirbiniai tampa vis sudėtingesni, o tradiciniai tikrinimo metodai nebeveiksmingi. Norint mėgautis tikru, kokybišku medumi, verta investuoti laiką į patikimo bitininko paiešką. Nors laboratorinė analizė išlieka vieninteliu patikimu autentiškumo patvirtinimo būdu, skonio ir kokybės garantija dažnai slypi tiesioginiame bendravime su gamintoju. Raskite „savo“ bitininką ir mėgaukitės natūraliu medumi be apgaulės rizikos.
