Grįžtate namo po ilgos dienos, o jus pasitinka ne tik vizginanti uodega, bet ir apgraužtas sofos kampas, sudraskytas batas ar į skutulius paverstas pultelis. Apima neviltis, pyktis ir klausimas – kodėl jis taip daro? Ar jis man keršija, kad palikau jį vieną?
Stop. Pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį pabrėžia veterinarijos elgsenos specialistai: šuo niekada negraužia daiktų iš pykčio ar keršto. Šis destruktyvus elgesys – tai ne „blogas charakteris“, o simptomas, komunikacijos forma ir dažnai – pagalbos šauksmas.
Norint išspręsti problemą iš esmės, o ne tik laikinai ją slopinti, turime tapti savo augintinio detektyvais ir suprasti, kokią problemą jis bando mums „pasakyti“ savo dantimis. Šis gidas padės jums diagnozuoti priežastis ir pasiūlys veiksmingą, pozityviais metodais paremtą veiksmų planą.
1 žingsnis: Diagnostika – kodėl mano šuo tai daro?
Užuot barę, pirmiausia atsakykite sau į kelis klausimus. Priežasties nustatymas yra raktas į sėkmingą sprendimą.
- Nuobodulys ir energijos perteklius. Tai pati dažniausia priežastis. Ar jūsų šuo gauna pakankamai fizinio krūvio (ne tik 15 minučių pasivaikščiojimo aplink namą) ir, kas ne mažiau svarbu, protinės stimuliacijos? Šunys, ypač jaunų ir aktyvių veislių, neturėdami kur išlieti energijos, susiranda sau „darbo“ patys. Baldų graužimas – vienas iš tokių „projektų“.
- Atsiskyrimo nerimas. Ar destrukcija vyksta tik tada, kai jūsų nėra namuose? Galbūt pastebite ir kitus ženklus: šuo inkščia, kai ruošiatės išeiti, seka jus iš paskos, o grįžę randate jį sudraskiusį daiktus šalia išėjimo durų. Graužimas šiuo atveju yra būdas nusiraminti ir sumažinti patiriamą stresą.
- Jauno šuniuko dantų dygimas. Maždaug iki 6-8 mėnesių amžiaus šuniukams dygsta dantys, niežti dantenas, todėl jie nori viską kramtyti. Tai natūralus etapas, kurį reikia tiesiog teisingai nukreipti.
- Smalsumas ir instinktas. Šunys, ypač jauni, tyrinėja pasaulį burna. Graužimas jiems – natūralus būdas pažinti daiktų tekstūrą ir skonį.
- Stresas arba baimė. Pasikeitusi aplinka (persikraustymas, naujas šeimos narys), garsūs garsai (fejerverkai, griaustinis) ar net jūsų pačių įtampa gali sukelti šuniui stresą, kurį jis malšina grauždamas.
2 žingsnis: Valdymas – kaip sustabdyti žalą DABAR?
Kol ieškote priežasties ir mokote šunį, turite užkirsti kelią tolesnei žalai. Tai ne dresūra, o aplinkos valdymas.
- Sukurkite saugią erdvę. Kai negalite prižiūrėti šuns (išeinate iš namų, esate užsiėmę), apribokite jo buvimo vietą. Tai gali būti atskiras kambarys, kuriame nėra vertingų daiktų, arba specialus aptvaras/narvas (prie kurio šuo pratinamas pozityviai, kaip prie savo saugios „olos“). Tai ne bausmė, o prevencija.
- Pateikite „legalių“ alternatyvų. Jūsų tikslas – padaryti leistinus žaislus kur kas įdomesnius už sofos koją. Investuokite į įvairius kramtukus: natūralius (džiovintos jaučio sausgyslės, elnio ragai), guminius (pvz., „Kong“ tipo, kuriuos galima prikimšti skanėstų), virvinius. Reguliariai keiskite žaislus, kad jie išliktų įdomūs.
- Naudokite atbaidančias priemones. Veterinarijos vaistinėse ir gyvūnų prekių parduotuvėse galite įsigyti specialių karčiųjų purškalų. Apipurkškite jais baldų kampus ar laidus. Tai laikina priemonė, padedanti suformuoti neigiamą asociaciją su draudžiamais daiktais.
3 žingsnis: Mokymas ir stimuliacija – ilgalaikis sprendimas
Tai svarbiausia dalis, sprendžianti problemos šaknį.
- Padidinkite krūvį. Pasivaikščiojimai turi būti ne tik ilgi, bet ir įdomūs. Leiskite šuniui uostinėti, keiskite maršrutus. Išbandykite protinę veiklą: interaktyvius žaislus, maisto ieškojimo (uostinėjimo) žaidimus kilimėliuose, mokykitės naujų komandų. Taisyklė paprasta: nuvargintas šuo yra geras šuo.
- Mokykite komandų „Palik“ ir „Keičiam“. Tai gyvybiškai svarbios komandos. Išmokykite šunį paleisti daiktą mainais į skanėstą. Tai kur kas efektyviau nei bandyti atimti jėga.
- Girkite už teisingą pasirinkimą. Kai matote, kad šuo graužia savo žaislą, o ne jūsų batą, audringai ir džiaugsmingai jį pagirkite. Taip jis supras, koks elgesys yra pageidaujamas.
- Jei pagavote „nusikaltimo vietoje“: Staigiai suplokite rankomis ar tarkite griežtesnį „Ei!“, kad atkreiptumėte dėmesį. Kai šuo atsitraukia nuo baldo, iškart jam pasiūlykite jo žaislą. Kai paima žaislą, džiaugsmingai pagirkite. Jūsų tikslas – ne nubausti už blogą elgesį, o nukreipti teisinga linkme.
Ko NIEKADA nedaryti – pasenę ir žalingi mitai
- Nekiškite šuns nosies į apgraužtą daiktą. Tai žiauru ir neveiksminga. Šuo to nesusies su savo veiksmu ir tik išmoks jūsų bijoti.
- Nebarkite grįžę namo. Bausmė, praėjus net kelioms minutėms po įvykio, yra beprasmė. Šuo nesupras, už ką yra baudžiamas, ir siės bausmę ne su graužimu, o su jūsų grįžimu.
- Neatimkite daikto jėga. Tai gali išprovokuoti agresiją ir daiktų saugojimą.
