Ar dažnai girdite priekaištus dėl netvarkos namuose? O gal patys save barate, kad ant stalo vėl krūva popierių, o spintos turinys nenori tilpti viduje? Daugelis mano, kad netvarka – tinginių bruožas. Bet psichologai sako kitaip. Kartais chaosas namuose atsiranda dėl visai kitų priežasčių, kurios neturi nieko bendra su nenoru tvarkytis.
Kodėl netvarka nebūtinai reiškia tinginystę
Namai atspindi mūsų gyvenimo būdą, pomėgius ir kasdienybę. Jei daiktai nėra sudėlioti kaip muziejuje, tai nereiškia, kad esate tingūs. Tiesiog gyvenimas vyksta čia ir dabar, o ne sterilioje aplinkoje.
Ypač tai aktualu šeimose su vaikais ar augintiniais. Arba tiems, kas dirba iš namų, kuria ar tiesiog gyvena intensyvų gyvenimą. Netvarka tampa natūraliu fonu, o ne charakterio trūkumu.
Pirmasis įprotis – laikyti viską matomoje vietoje
Turbūt pažįstate tokį tipą – ant stalo krūva popierių, telefonas, raktai, akiniai. Ant kėdės – rytoj reikalingi drabužiai. Ant spintelės – vaistai, kuriuos reikia išgerti. Tai ne tinginystė, o baimė pamiršti.
Tokie žmonės geriau orientuojasi vizualiai. Jiems reikia matyti daiktus, kad prisimintų užduotis. Padėtas į stalčių dokumentas jiems reiškia pamirštą dokumentą. Todėl viskas guli „po ranka”, nors atrodo netvarkingai.
Antrasis įprotis – prioritetų keitimas
Kai reikia rinktis tarp valymo ir svarbaus projekto užbaigimo, daugelis renkasi projektą. Tarp švaros ir laiko su vaikais – vaikus. Tarp tvarkymosi ir poilsio po sunkios dienos – poilsį.
Tai protingas laiko valdymas, o ne tinginystė. Tokie žmonės tiesiog supranta, kad gyvenimas per trumpas, kad viską praleistum valydamas. Jie renkasi tai, kas jiems svarbiau.
Trečiasis įprotis – emocinis prisirišimas prie daiktų
Seni atvirukai, bilietai iš koncertų, suvenyrų kolekcijos… Kiekvienas daiktas turi istoriją. Išmesti juos reiškia išmesti prisiminimus. Todėl namai pamažu virsta muziejumi, kur kiekvienas kampas kupinas reikšmės.
Tai ne tinginystė, o sentimentalumas. Tokie žmonės vertina praeitį ir nori išsaugoti ryšį su svarbiomis akimirkomis. Tik kartais tų akimirkų per daug, o vietos per mažai.
Ketvirtasis įprotis – kūrybinis chaosas
Menininkai, rašytojai, dizaineriai – jų namuose dažnai tvyro „kūrybinė netvarka”. Eskizai, spalvos, nebaigti projektai, įkvėpimo šaltiniai. Jiems sterili aplinka slopina kūrybiškumą.
Tyrimai rodo, kad šiek tiek chaoso skatina nestandartinį mąstymą. Todėl kūrybingi žmonės intuityviai vengia per didelės tvarkos. Jiems netvarka – darbo įrankis, o ne tinginystės požymis.
Penktasis įprotis – „o jeigu prireiks” sindromas
Sena technika, drabužiai, kurie nebetinka, indai su įskilimais – visa tai saugoma „tam atvejui”. Gal kada prireiks, gal kam nors pravers, gal vėl bus madinga.
Dažnai taip elgiasi žmonės, augę taupumo sąlygomis. Jiems sunku išmesti dar tinkamus naudoti daiktus. Tai ne tinginystė, o giliai įsišaknijęs taupumo jausmas.
Šeštasis įprotis – vietos stygius
Kartais problema paprasta – tiesiog nėra kur dėti daiktų. Maži butai, nedidelės spintos, o šeima auga, pomėčiai keičiasi, daiktų daugėja. Rezultatas – viskas kraunasi ant paviršių.
Tokie žmonės ne tingi tvarkytis. Jie tiesiog neturi fizinių galimybių viską sutalpinti. Jiems reikia ne motyvacijos, o papildomų lentynų ir dėžių.
Septintasis įprotis – gyvenimo tempas
Pusryčiai begant, persirengimas per penkias minutes, grįžimas namo vėlai vakare. Tokiu ritmu gyvendami žmonės tiesiog neturi laiko tvarkingai sudėlioti kiekvieno daikto.
Netvarka tampa greito gyvenimo palydovu. Tai ne tinginystė, o laiko stoka. Savaitgaliais tokie žmonės dažnai susitvarko, bet per savaitę vėl viskas grįžta atgal.
Aštuntasis įprotis – emocinis nuovargis
Stresas, depresija, perdegimas – visos šios būsenos atima jėgas net paprasčiausiems dalykams. Kai viduje chaosas, sunku palaikyti tvarką išorėje. Netvarka tampa vidinės būsenos atspindžiu.
Tokie žmonės ne tingi. Jie tiesiog neturi emocinių resursų tvarkytis. Jiems reikia ne priekaištų, o supratimo ir pagalbos.
Devintasis įprotis – skirtingi švaros standartai
Kai namuose gyvena keli žmonės, kiekvienas turi savo tvarkos supratimą. Vienam normalu palikti puodelį ant stalo, kitam – ne. Vienam drabužiai ant kėdės – tragedija, kitam – patogus sprendimas.
Netvarka atsiranda ne dėl tinginystės, o dėl skirtingų įpročių. Kompromiso ieškojimas užima laiko ir energijos.
Dešimtasis įprotis – nuolatiniai eksperimentai
Baldų perstūmimas, spintos perrūšiavimas, sezoninių daiktų keitimas – visa tai sukuria laikiną netvarką. Bet tai darbo procesas, o ne tinginystės rezultatas.
Tokie žmonės nuolat tobulina savo erdvę, ieško geriausių sprendimų. Netvarka jiems – tarpinis etapas kelyje į tobulesnę tvarką.
Kaip gyventi su „gyva” netvarka
Tobula tvarka iš namų dekoro žurnalų – iliuzija. Tikrame gyvenime visada bus šiek tiek chaoso. Ir tai normalu. Svarbiausia, kad netvarka netrukdytų gyventi ir netaptų streso priežastimi.
Keletas patarimų, kaip susitaikyti su netvarka:
- Nustatykite savo standartus. Nelyginkit savo namų su kitų. Jūsų namai turi būti patogūs jums, o ne atitikti kažkieno idealus.
- Skirkite „švarias” ir „chaoso” zonas. Tegul svetainė būna tvarkinga, o darbo kabinete – kūrybinis chaosas.
- Planuokite „didelius valymus”. Kartą per savaitę ar mėnesį, kai turite laiko ir energijos.
- Priimkite save. Jei esate vizualus tipas ar kūrybingas žmogus – tai jūsų privalumas, o ne trūkumas.
Pabaigai
Netvarka namuose dažnai turi gilesnes priežastis nei paprastas tingėjimas. Tai gali būti charakterio bruožas, gyvenimo būdas ar laikinas etapas. Svarbiausia – neplakti savęs ir suprasti tikrąsias priežastis.
Jei netvarka netrukdo gyventi ir jaustis laimingam – gal ji ir nėra problema? Kartais truputis chaoso primena, kad namai – ne muziejus, o vieta, kur vyksta tikras gyvenimas. Su visais jo privalumais ir trūkumais.
