Ar esate girdėję apie šį nusivylimą? Prekybos centro lentynoje matote tobulus, blizgančius, nepriekaištingai raudonus pomidorus. Jie žada vasaros skonį, salotų gaivumą ir padažo aromatą. Tačiau namuose, perpjovus vaisius, jaučiate tik vandeningą tuštumą. Jokio kvapo, jokio sodraus skonio. Tai ne jūsų kaltė ir ne atsitiktinumas, o šaltakraujiško skaičiavimo rezultatas, kai logistika yra svarbiausia, o ne gastronominis malonumas. Išsiaiškinkime, kur dingo ta pati „pomidorų dvasia“ ir ar ją galima sugrąžinti į mūsų virtuvę.
Genetinis kompromisas: grožis mainais už skonį
Įsivaizduokite pomidoro kelionę iš šiltnamio į jūsų stalą. Ji gali užtrukti savaites ir įveikti tūkstančius kilometrų. Kad vaisius atlaikytų tokią kelionę, jis turi būti tvirtas. Štai kodėl selekcininkai dešimtmečius dirbo kurdami veisles su stora odele ir tankiu, beveik guminiu minkštimu. Pagrindiniai kriterijai buvo transportavimas ir ilgas galiojimo laikas. Deja, genetikoje viskas yra tarpusavyje susiję. Paaiškėjo, kad už stiprumą atsakingi genai dažnai prieštarauja genams, atsakingiems už cukrų ir lakiųjų aromatinių junginių kaupimąsi. Dėl to šiuolaikiniame pramoniniame pomidore gali būti tik 15–20 aromatą formuojančių komponentų, o senosiose „močiutės“ veislėse jų buvo daugiau nei 40. Gavome daržovę, kuri atrodo tobulai, bet prarado savo sielą.
Brandos iliuzija: kelionė be saulės
Antras svarbus veiksnys – derliaus nuėmimo momentas. Ar pagalvojote, kad visi šie raudoni pomidorai sunoksta ant šakos po švelnia saule? Visai ne. Didžioji dauguma jų skinami dar žali ir tvirti. Tai sumažina žalą transportavimo metu. Bet kaip jie parausta? Magija čia paprasta ir vadinama etilenu. Tai gamtinės dujos, kurios pagreitina nokimą. Nuimti vaisiai dedami į specialias kameras, kur jie apdorojami etilenu, ir įgauna vienodą raudoną spalvą. Problema ta, kad šis procesas tėra imitacija. Tikrasis nokimas saulėje yra sudėtingas biocheminis procesas, kurio metu krakmolas virsta cukrumi, o vaisiuose kaupiasi vitaminai ir antioksidantai. Kamerose apdorotas pomidoras pakeičia tik spalvą, tačiau jo skonis ir maistinė vertė išlieka tokia pati kaip žalio vaisiaus. Štai kodėl jame taip mažai vitamino C ir galingo antioksidanto likopeno.
Kaip rasti tikrą pomidorą: patarimai pirkėjui
Ar viskas beviltiška? Visai ne! Paklausa sukuria pasiūlą, o rasti skanų pomidorą vis dar įmanoma. Svarbiausia žinoti, ko ieškoti, ir pakeisti savo prioritetus nuo tobulos išvaizdos prie tikro turinio. Štai keletas praktinių patarimų:
- Pauostykite! Tai svarbiausia taisyklė. Tikras, prinokęs pomidoras visada turės sodrų, saldų, žolelių aromatą prie kotelio. Jei vaisius niekuo nekvepia, greičiausiai jis ir neturi skonio.
- Ieškokite trūkumų. Maži įtrūkimai prie pagrindo, nežymūs spalvos nelygumai, gelsva „žvaigždutė“ toje vietoje, kur anksčiau buvo žiedas, – visa tai rodo, kad pomidoras natūraliai sunokęs ant augalo.
- Pirkite sezoninius ir vietinius. Geriausi pomidorai – tie, kurie užauginti jūsų vietovėje. Vasaros pabaigoje apsilankykite ūkininkų turguje. Šie pomidorai ilgai nelaikomi, tačiau suteikia maksimalų skonį ir naudą.
Juk kiekvienas mūsų pasirinkimas parduotuvėje ar turguje yra balsavimas. Balsuodami savo piniginėmis už kvapnius, nors ir netobulus, kaimiškus pomidorus, remiame skanaus ir sveiko maisto kultūrą. Tai maža revoliucija, kurią kiekvienas iš mūsų galime padaryti savo šaldytuve, sugrąžindami tikrąjį vasaros skonį ant stalo.
