Senas posakis, kad pinigai ant medžių neauga, regis, nuo šiol gali būti ginčytinas. Suomijos Laplandijos miškuose mokslininkai aptiko, kad paprastosios eglės (Picea abies), augančios netoli didžiausios Europos aukso kasyklos, geba kaupti gryno aukso nanodaleles savo spygliuose.
Šis reiškinys, vadinamas biomineralizacija, anksčiau buvo stebėtas Australijos eukaliptuose, tačiau tik dabar mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kaip tiksliai augalai tai daro – ir čia svarbų vaidmenį atlieka… bakterijos.
Aukso mikrodalelės eglės spygliuose
Žurnale Environmental Microbiome paskelbtame tyrime Oulu universiteto komanda išanalizavo 138 eglių spyglių mėginius. Iš 23 tirtų medžių net keturiuose buvo rasta mikroskopinių aukso dalelių.
DNR sekoskaita parodė, kad šiuose spygliuose buvo unikali mikrobinė sudėtis: dominavo bakterijos P3OB-42, Cutibacterium ir Corynebacterium. Tyrėjai mano, kad būtent jos yra „nematomi juvelyrai“ – bioplėveles formuojančios bakterijos, kurios geba nusodinti ištirpusius aukso jonus, paversdamos juos kietomis nanodalelėmis.
Kaip tai vyksta
Gruntiniame vandenyje esantis ištirpęs auksas patenka į medžio šaknis, o iš ten – į spyglius. Ten apsigyvenusios bakterijos pradeda cheminį procesą, kuris auksą „užrakina“ kietoje formoje.
Nors spygliuose sukaupto aukso kiekis toks mažas, kad jo vos užtektų apyrankės dulkėms, pats reiškinys atveria visiškai naujas galimybes geologijoje.
Medžiai – nauji „aukso ieškotojai“
Mokslininkai teigia, kad šis atradimas gali pakeisti mineralų paieškos būdus. Užuot gręžę žemę ir teršę aplinką, geologai galėtų analizuoti medžių lapus ir spyglius, ieškodami tam tikrų bakterijų pėdsakų.
Jei augalas „rodo“ šių mikrobų buvimą, tai gali reikšti, kad po jo šaknimis slepiasi aukso telkinys. Tokie metodai jau sėkmingai bandyti 2019 m. Australijoje – dabar panašu, kad ir Europa turi savo „gyvus detektorius“.
Mokslininkų išvada:
Eglių spygliuose slypintis auksas nėra vertas išlydymo, tačiau šis atradimas gali pakeisti požiūrį į žemės gelmių tyrinėjimą. Laplandijos eglės, regis, tapo pirmaisiais medžiais-žvalgais, gebančiais parodyti, kur gamta paslėpė tikrus lobius.
