Žemės magnetinis laukas yra savotiškas gyvybės mūsų planetoje saugotojas, sudėtinga ir dinamiškai kintanti jėga, sauganti mus nuo kosminės spinduliuotės ir saulės audrų poveikio. Jėga, kuri tam tikruose mūsų planetos regionuose silpnėja gana nerimą keliančiu greičiu.
Magnetinis laukas yra svarbiausias mūsų planetos gynėjas
Magnetinį lauką daugiausia generuoja skystos geležies sluoksnis, kuris sudaro išorinį Žemės branduolį, esantį maždaug 3000 km gylyje po mūsų kojomis. Veikdamas kaip laidininkas dviračio generatoriuje, šis nuolat judantis skystos geležies sluoksnis generuoja elektros sroves, kurios savo ruožtu sukuria elektromagnetinį lauką. Šis procesas, žinoma, yra daug sudėtingesnis ir, kaip paaiškėjo, vis dar slepia tam tikrų paslapčių, kaip rodo nauji moksliniai atradimai.
Kas yra Pietų Atlanto anomalija?
Remdamiesi Europos kosmoso agentūros misijos duomenimis, surinktais stebint Žemės magnetinį lauką naudojant „Swarm” palydovus, tyrėjai atrado, kad silpnėjantis magnetinio lauko regionas Atlanto regione, vadinamoji Pietų Atlanto anomalija, per pastaruosius 11 metų išsiplėtė plotu, kuris yra pusė Europos dydžio.
Šis procesas kelia nerimą, nes gali turėti apčiuopiamą poveikį virš šio pasaulio regiono skraidantiems palydovams. Susilpnėjęs magnetinis laukas juos veikia didesne kosminės spinduliuotės doze, kuri gali juos pažeisti ar net visiškai išjungti.
Mokslininkai stebi keistus pokyčius
„Pietų Atlanto anomalija nėra vienodas blokas”, – teigia pagrindinis tyrimo autorius Chrisas Finlay, Danijos technikos universiteto geomagnetizmo profesorius. „Ji skiriasi Afrikos link ir Pietų Amerikos kryptimi. Tame regione vyksta kažkas ypatingo, dėl ko magnetinis laukas silpnėja labiau”, – priduria jis.
Mokslininkai šį elgesį sieja su keistais magnetinio lauko modeliais ties skysto Žemės išorinio branduolio ir uolėtos mantijos riba, tačiau šiuo metu jie gali stebėti tik vykstantį procesą – žmonija neturi jokių įrankių, galinčių paveikti Žemės magnetinio lauko stiprumą.